V. Jūras.
Krizė atnešė dar vieną naują terminą – JAV skolos limitą, kuris, kaip ir JAV prastos kokybės būsto paskolų ar pietų Europos šalių skolų problema, suteikia pagrindo kalboms apie globalios finansų sistemos Armagedono scenarijų. Taigi kas yra tas skolos limitas? Kada jis atsirado ir kodėl (ir ar pelnytai) dėl jo tiek rūpinamasi?
JAV vyriausybė, kaip ir visos kitos vyriausybės, kasdien patiria išlaidų: moka atlyginimus ir pensijas valstybės tarnautojams, perka paslaugas ir pan. Jei vyriausybė išleidžia daugiau pinigų nei surenka (per mokesčius), ji turi biudžeto deficitą.
Nuo 1950-ųjų JAV vyriausybė gyveno tik skolon, didindama deficitą, išskyrus trumpą 1997-2001 metų periodą, kuomet dėl dotcom burbulo ir specialaus „karo“ mokesčio biudžetas buvo perteklinis. Vyriausybė finansuoja šį pinigų trūkumą išleisdama ir parduodama obligacijas, kurios buvo laikomos nerizikingomis finansinėmis priemonėmis, t. y. saugumo etalonu.
JAV skolos limito istorija
JAV skolos limito sąvoka atsirado 1917 m., JAV dalyvaujant pirmajame pasauliniame kare. Tuo metu šalies vyriausybė pradėjo kreiptis į Kongresą dėl paskolų taip dažnai, kad šis nusprendė vyriausybei nustatyti limitą, iki kurio ji galėtų skolintis. Limitas buvo svarbus tuo, kad suteikė galimybę JAV įstatymų leidėjams kontroliuoti vyriausybės išlaidas. 1917 m. dar nebuvo vieno bendro limito – buvo nustayti atskirti limitai skirtingoms obligacijų rūšims.
1939 m. Didžiosios depresijos metu Kongresas pirmą kartą nustatė bendrą skolos limitą – 49 mlrd. dolerių, kuris, beje, buvo visai artimas bendrai JAV skolai, tuomet siekusiai apie 40,4 mlrd. dolerių (JAV skolos dydis šiandien – 14,3 trilijono dolerių).
Nuo 1960-ųjų Kongresas skolos limitą keitė 78 kartus – du kartus mažino ir 76 – didino. Limitas, dėl kurio šiandien vyksta aistros, buvo priimtas 2010 m. vasario mėnesį. Jo dydis – 14,294 trilijono dolerių.
Kas įvyks būtent 2011 m. rugpjūčio 2 d.?
Šią dieną, JAV Iždo departamento duomenimis, bus peržengta paskolų limito riba. Faktiškai limitas jau būtų buvęs viršytas gegužės 16 d., tačiau departamentui naudojant lėšų stumdymo tarp biudžeto eilučių triukus, formaliai limitą pavyko nukelti iki rugpjūčio 2 d.
Jei ne politika, Iždui paprašius Kongresas galėtų eilinį kartą pakelti skolos limitą, ir visi išsiskirstytų toliau gyventi skolon. Tačiau šį kartą demokrato Baracko Obamos administracijai paprašius pakelti limitą, kilo didžiulis respublikonų pasipriešinimas. Beje, B. Obama ir demokratai priešinosi praeitą kartą, kai respublikono George‘o W. Busho administracija prašė pakelti limitą.
B. Obamos administracija dabar grasina, kad jei Kongresas nepakels limito, JAV negalės mokėti už sveikatos apsaugą, sumokėti rangovams, veteranams, mokytojams ir t. t., ir netgi palūkanų už obligacijas. Tai jau yra rimta grėsmė, nes kyla JAV nemokumo pavojus, kuris gali turėti labai sunkias pasekmes visai finansų sistemai. Galimo nemokumo grėsmės šviesoje pasaulinėms reitingų agentūroms sumažinus JAV vyriausybės kredito reitingus (kurie iki šiol net nebuvo kvestionuojami), kiltų JAV obligacijų palūkanos, kurios dar padidintų ir taip jau astronominę skolą. Nustatydami savo paskolų kainą bankai JAV skolos palūkanas naudoja kaip kapitalo kainos etaloną, Padidėjus pastarajam, kiltų skolinimosi kaina visai ekonomikai. Tai ekonomiką nublokštų į antrą recesiją su sunkiai prognozuojamomis pasekmėmis.
Apie akcijų ir obligacijų rinkų reakciją į tokius įvykius sunku net pagalvoti, tačiau jau pastarųjų kelių savaičių neramumai rinkose didžiąja dalimi priskirtini ir šiai problemai. Akivaizdu, kad akcijų rinkos nemėgsta netikrumo.
Taigi laikrodis tiksi, rugpjūčio 2 diena artėja, politikai nesusitaria. Kokia išeitis? Išeitys yra kelios ir visai neskausmingos, o pasaka apie pasaulio pabaigą yra didžiąja dalimi politikavimas. Mat respublikonams B. Obamos administracijos prašymas padidinti skolos limitą yra gera proga užsidirbti rimtų politinių dividendų prieš artėjančius rinkimus.
Ant bedugnės krašto – nebe pirmą kartą
JAV skola jau keletą kartų buvo labai grėsmingai priartėjusi prie limito, tačiau iš padėties išsisukta. Štai 2002 m. balandžio 4 d. Iždas sugebėjo nepasiekti skolos limito pasinaudodamas savo teise nereinvestuoti vyriausybės obligacijų į valstybės tarnautojų specialųjį fondą. Tai vyriausybei suteikė galimybę toliau leisti obligacijas iki pat liepos 15 d., kuomet skola priartėjo prie 5 949 975 milijonų dolerių – iki limito buvo likę tik 25 milijonai. Tačiau tą dieną Iždas gavo naujas mokesčių įplaukas ir galėjo ne tik toliau dengti visus įsipareigojimus, bet ir reinvestuoti į minėtą darbuotojų fondą, kompensuodamas net ir palūkanas, kurias pinigai būtų uždirbę per tą laiką.
Gegužės viduryje skola buvo priartėjusi prie limito dar grėsmingesniu tik 15 milijonų dolerių skirtumu. Tuometės JAV federalinės valdžios išlaidų tempais tai buvo 5 minučių biudžeto išlaidos. Tačiau ir čia Iždas pasinaudojo savo galimybėmis. Gegužės 14 d. Iždo departmento vadovas paprašė Kongreso pakelti limitą arba priimti kitas priemones, kad būtų galima toliau leisti skolos vertybinius popierius, nes „be ypatingų priemonių vyriausybė pasieks įstatyminę skolos ribą ne vėliau kaip gegužės 16 dieną“. Kongresui nesiimant priemonių padidinti skolos limitą, Iždas rado problemos sprendimo būdą (bent jau laikiną) – perklasifikuoti investicijas tam tikruose vyriausybės fonduose iš investicijų su palūkanomis į palūkanų neuždirbančias investicijas.
Toks sprendimas leido atidėti problemą bent jau iki 2002 m. birželio 28 d. Tačiau artėjant birželio pabaigai artėjo ir didelių įsipareigojimų mokėjimai. Šį kartą Iždas grasino, kad priemonių arsenalas atitolinti vyriausybės nemokumą išsekęs. Po ilgų debatų birželio 28 d. Kongreso aukštesnieji rūmai padidino JAV skolos limitą 450 milijardų JAV dolerių – iki 6,4 trilijonų dolerių. To turėjo užtekti iki 2002-ųjų pabaigos, jei ne iki 2003-iųjų vasaros.
2003-iųjų balandžio 11 d. Senatas gavo limito padidinimo įstatymų paketą, tačiau jokių sprendimų nepriėmė iki gegužės 23 d. Tą dieną skolą nuo limito skyrė 25 milijonai dolerių. Senatas priėmė administracijai palankų įstatymą ir padidino skolos limitą iki 7,284 trilijono dolerių. Istorija taip pat dramatiškai kartojosi ir 2004 m. ir kiek mažiau dramatiškai – 2005 m. ir 2007 m.
Kuo šis kartas ypatingas?
Kiekvieną ankstesnį kartą, kai buvo didinamas limitas, tai suteikdavo progą pasireikšti politinėms abiejų partijų ambicijoms, tačiau būdavo puikiai suprantama, kad kitos išeities nėra. Daugeliu atveju po neilgo „apsišaudymo“ didelės dramos nekildavo. Šį kartą situacija gerokai skiriasi nuo visų ankstesnių.
JAV skolai pasiekus aukščiausią tašką, palyginti su JAV ekonomikos dydžiu, skolos limito klausimas susipynė su esmine JAV problema – poreikiu mažinti biudžeto deficitą. Krizės akivaizdoje debatai Kongrese šiuo klausimu vyksta jau kurį laiką ir sukasi apie du esminius klausimus – dideliu federalinės valdžios programų apkarpymu ir reikšmingu mokesčių pakėlimu.
Respublikonai laikosi pozicijos, kad siekdama padidinti limitą vyriausybė turi įsipareigoti mažinti išlaidas. Tuo tarpu B. Obamos administracija (demokratai) siūlo per 10 metų apkarpyti išlaidas ir padidinti mokesčius, kam aršiai priešinasi respublikonai. Be to, šį kartą kalba eina apie precedento neturinčius skaičius – limitą siekiama padidinti iš karto 2,2 trilijono dolerių (dabar sumažinta iki 1,9 trilijonų), tačiau net ir šių lėšų užtektų tik iki 2012 m. spalio, likus mėnesiui iki JAV prezidento rinkimų.
Galimi scenarijai
Nežiūrint aštrios retorikos, JAV vyriausybė su prezidentu B. Obama priešakyje turi keletą variantų. Galimas kompromisinis sprendimas, kuomet šalys susitartų dėl trumpalaikio sprendimo, suteiksiančio vyriausybei manevro laisvę bent keliems mėnesiams, kol bus toliau deramasi dėl geresnių sprendimų.
Egzistuoja ir juridiniai sprendimo būdai, apie kuriuos jau dabar garsiai kalbama. Teigiama, kad kuomet Senatas sutiks, jog jam būtų perduotas prezidento pateiktas limito pakeitimo įstatymas, Senatas įstatymą apsvarstys ir atmes, o prezidentas, pasinaudojęs veto teise, vetuos Senato sprendimą. Suprantama, nėra padėties be išeities, ypač politikoje.
Nepaisant to, kad JAV skolos limito drama galbūt yra perdėta, pats skolos lygis ir jo keliama problema yra tikrai nemaža. Kaip JAV pavyko šitaip įklimpti į skolų liūną? Pirmiausia, tai nežabojamas amerikiečių noras gyventi geriau ir nebūtinai pagal išgales (taikytina daugeliui išsivysčiusio pasaulio šalių). Antra, buvo keletas stambių įvykių, kurie labai reikšmingai padidino skolą. Štai prezidento G. W. Busho valdymo metais dėl Irako ir Afganistano karo nacionalinė skola pakilo iki 4,36 trilijono JAV dolerių. B. Obamos administracijai teko papildomai skolintis 3,9 trilijonus JAV dolerių, nes reikėjo skatinti ekonomiką, be to, dėl susitraukusios ekonomikos krito mokesčių surinkimas.
Skolos klausimą JAV teks spręsti iš esmės – abi pusės turi rasti politinės valios, nes nei finansų rinkos, nei rinkėjai neatleis JAV politikams už šalies privedimą nuo ekonomikos ir karinio lyderio pasaulyje prie prasiskolinusios ir įsipareigojimų nevykdančios valstybės. B. Obamai teks pateikti rimtesnius planus, kaip mažinti programų finansavimą arba apskritai jų atsisakyti, o respublikonams teks pripažinti, kad tokia mokesčių sistema, kokia buvo iki šiol, negali panaikinti augančio biudžeto deficito.
____________________
Vygandas Jūras yra „MP Bank“ filialo Baltijos šalyse vadovas
