Senąsias duonos kepimo tradicijas puoselėjantys Audronė ir Albinas Kisieliai iš Panevėžio rajono išskirtinei šventei – Panevėžio vyskupijos 100 metų jubiliejui iškepė įspūdingą šimto kilogramų duonos kepalą.
Puoštas į lietuviškų tautinių raštų pynę sudėliotomis rugių ir miežių varpomis, su įspaustu skaičiumi 100 rekordinis duonos kepalas jau ant lininės staltiesės ir laukia kelionės į šeštadienį Kristaus Karaliaus katedroje vyksiančią šventę, atidarysiančią jubiliejinius metus.
Padėka Dievui
Radviliškių kaimo kepyklos savininkai Audronė ir Albinas Kisieliai – tikintys žmonės. Anot jų, duona yra bendrystės, pačios žemės ir žmonių darbo, gyvybės, bet svarbiausia – padėkos Dievui simbolis.
Tad belaukiant Panevėžio vyskupijos šimtmečio, jų šeima nusprendė tokia neeiline proga padovanoti duonos.
„Norime padėkoti Dievui už visus praeitus metus, paprašyti, kad neapleistų mūsų ir ateityje“, – sako A. Kisielienė.
Ar per vyskupijos 100-mečio iškilmes šis didžiulis duonos kepalas bus nešamas prie altoriaus, A. Kisielienė sako kol kas nežinanti.
Ji neabejoja, kad šimtas kilogramų duonos atiteks svečiams, susirinkusiems švęsti garbingo jubiliejaus.
Kadangi išauginti grūdams, o ir iškepti duonai reikalingas daugelio žmonių darbas, pasak kepėjos, nutarta didžiulį kepalą įteikti kaip viso Panevėžio-Krekenavos dekanato tikinčiųjų padėką.
„Duona iškepta mūsų kepykloje, kurioje ne tik lankėsi, bet ir yra palaiminęs pats vyskupijos ganytojas Linas Vodopjanovas“, – dėmesį atkreipė A. Kisielienė.
Raugas – gyvoji dvasia
Vyskupijos šimtmečiui dovanojamos duonos receptas – nesudėtingas, bet ypatingas.
Iškepta ji iš ruginių miltų, įberta kmynų, druskos, įdėta truputis cukraus.
O svarbiausioji jos dalis, kurią A. Kisielienė pavadino gyvąja duonos dvasia – raugas.
„Nuo senų senovės duonos raugu nebūdavo dalijamasi. Raugo mamos duodavo tik savo dukterims, jas ištekindamos, o šios vėliau – savosioms“, – pasakoja A. Kisielienė.
Pati ji džiaugiasi prieš daugybę metų duonos raugo gavusi iš dabar jau Amžinybėje esančios garsios duonos kepėjos Petronėlės Kurulienės, gyvenusios kitame Panevėžio rajono pakraštyje – Nibragalyje ir kepusios ypatingą duoną.
Šioji moteris su Kisieliais 2010-aisiais pasidalijo ir duonos raugu, ir jos kepimo subtilybėmis.
Atsidėkojant už raugą ir pamokas kepti ypatingą duoną, viena iš šioje kepykloje kepamos duonos rūšių pavadinta Petronėlės duona.
Su duona – kaip su kūdikiu
Vyskupijos šimtmečiui keptos duonos tešla rūgo net keliuose mediniuose kubiluose, nes į vieną tiesiog netilpo.
Išminkyta, iškildinta, suformuota į kepalą, padėta ant skardos ir pašauta į krosnį, kepė joje tris valandas.
A. Kisielienė atkreipė dėmesį, kad su kepama duona privalu elgtis taip pat atsargiai, kaip su kūdikėliu.
„Neduok Dieve, sutrenksi kepalą, jis supleišės, susmegs“, – sako kepėja.
Pasak Audronės, duona yra ir gana įnoringa.
Todėl formuojant kepalą jį privalu ne tik išglostyti, bet ir išmylėti. Tik tada iš krosnies ištraukta duona bus ne tik skani, bet ir graži.
Anot A. Kisielienės, ypač svarbu imantis kepti duoną nebūti suirzusiam ar šiaip kuo nepatenkintam.
Skani duona būna tuomet, kai ją kepa ramūs, geranoriški žmonės.
Gardžiavosi ir vokiečiai
Lietuviškų raštų pynę iš varpų, kuria papuošta vyskupijos šimtmečiui skirtoji duona, sukūrė architektė Margarita Gaigalienė.
Šis varpų raštas sugalvotas prieš trejus metus.
Tuomet Radviliškių kaimo kepykloje iškepta rekordinio dydžio duona tapo Lietuvos stendo puošmena Vokietijoje, Berlyne vykusioje vienoje didžiausių pasaulyje maisto, žemės ūkio ir sodininkystės mugių. Naminė duona irgi buvo puošta tautinėmis juostomis, nupintomis iš lietuviškų rugių varpų.
Net pusantro metro ilgio ir metro pločio kepalas su į jo vidų suraitytais 500 mažų kepaliukų –pagrandukų svėrė daugiau kaip šimtą kilogramų.
Šiais kepalaičiais Kisieliai vaišino mugės dalyvius.
A. Kisielienė prisimena, kad jų duona rekordininkė tuomet sulaukė ir didžiulio susidomėjimo, ir gausybės pagyrų.
Kaimas, kurio nebėra
Vyskupijos šventei iškeptoji duonutė jau padėta ant lininės staltiesės. Tokia ji šeštadienį bus vežama į Panevėžį.
Įprasti Radviliškių kaimo kepykloje kepamos duonos kepalai sveria po tris keturis kilogramus.
Radviliškių kaimo kepykla, turinti 48-is darbuotojus, įsikūrusi Panevėžio rajone esančiuose Linkaučiuose.
Radviliškių kaimas – A. Kisielio gimtinė.
Panevėžyje užaugusi Audronė sako labai nustebusi, kai būsimasis vyras pirmą kartą jai paminėjo Radviliškių kaimo pavadinimą, apie tokį ji niekada nebuvo girdėjusi.
O štai ištekėjusi ir atvažiavusi čia gyventi dar kartą nustebo, nes važiuodama į Radviliškių kaimą privažiavo kelio ženklą, žymintį Linkaučių gyvenvietės pradžią.
„Jau vėliau tvarkydami dokumentus išsiaiškinome, kad besiplečiantys Linkaučiai apėmė ir Radviliškių kaimą, tad jo tiesiog nebeliko. Dabar ir mūsų namai, ir kepykla yra Linkaučiuose. Tačiau norėdami išsaugoti atminimą, kepyklą vadiname senojo Radviliškių kaimo vardu“, – sako A. Kisielienė.
Komanda, iškepusi rekordinę duoną Panevėžio vyskupijos jubiliejui.
Šimtmečio duoną teko rauginti net keliuose medžio kubiluose.
Vyskupijos šimtmečiui skirtos duonos kepalas sveria šimtą kilogramų. P. Židonio nuotraukos
