Jau kurį laiką diskutuojant apie rusų kaip antrosios užsienio kalbos atsisakymą šalies mokyklose, Velžio gimnazija bene pirmoji Panevėžio mieste ir rajone nuo rugsėjo nebesiūlys jos rinktis.
Kasmet menkstant šios kalbos populiarumui ir ryšiams su rusakalbėmis šalimis, mokymo įstaigos susirūpino alternatyvomis.
„Ko gero, galime būti vieninteliai mieste ir rajone, atsisakę rusų kalbos“, – svarsto Velžio gimnazijos direktorius Rimtas Baltušis, kurio teigimu, norinčiųjų mokytis rusų kalbos jau metai iš metų mažėja.
„Valstybinio rusų kalbos egzamino jau kelintus metus niekas nelaiko ne tik pas mus, bet ir rajone“, – direktorius sako nenustebsiantis, jei perspektyvoje jo iš viso nebeliktų.
Šiuo metu klasėse nuo šeštos iki dešimtos dar yra apie 28 procentus besimokančiųjų rusų kalbos, bet prieš penkerius metus buvo kone dukart daugiau – 52 procentai. Tad kritimas, anot gimnazijos vadovo, ženklus.
Nusprendus būsimiems šeštokams rusų kalbos nebesiūlyti, R. Baltušis kol kas nusiskundimų iš tėvų negirdėjęs. Juolab kad tie moksleiviai, kurie jau mokosi šios kalbos, jos gimnazijoje mokysis ir toliau.
Kodėl rusų kalba prarado populiarumą, R. Baltušio manymu, lėmė ne viena priežastis. Prasidėjus karui Ukrainoje, į Rytus – rusiją, Baltarusiją – mažai kas važiuoja, tad ir poreikis susikalbėti smarkiai sumažėjęs.
Anksčiau ne vienas moksleivis rusų kalbą rinkdavosi žinodamas, jog mokytis padės tėvai, dabar, anot direktoriaus, tokios paramos retas gali tikėtis – daugelis jaunų tėvų ir patys nesupranta rusiškai.
Užtat vėl populiarėja prancūzų kalba – viena pagrindinių kalbų, kuria kalbama Briuselyje, Europos Parlamente.
Kaip ir pasaulyje gana išplitusi ispanų kalba, reikalinga dirbti ir gyventi užsienyje važiuojantiems lietuviams.
„O dabar jau matome ir ganėtinai didelį vokiečių kalbos poreikį Lietuvoje dislokuojant Vokietijos karių brigadą“, – patikina direktorius.
Visą straipsnį skaitykite balandžio 10 dienos (penktadienio) „Sekundės“ laikraštyje. Prenumeruoti galite https://prenumerata.sekunde.lt/ – yra ir PDF formatu.
Išvis nesuprantama, kas gali ruskių vogravimo mokytis.
Gerai, kad prisipažino jog bus tokie pirmi durniai visame mieste.
Šaunuolis direktorius!!
Tik nesuprantu kodėl Lietuvoje turėtų augti vokiečių kalbos populiarėjimas vien dėl brigados. O „brigadininkai” ar nesimokys lietuvių kalbos?
O kaimynų latvių kalba, kurie už kiek kilometrų? Atrodo su jais – vienintele kita baltiška valstybe- neketinama puoselėti bendradarbiavimo ir šiaip draugiškų santykių. Liūdnoka.
Kiesta visais laikais kaimyninių šalių ir ypač priešiškų,kalbos mokėjimas buvo laikomas dideliu privalumu .Netgi per antrajį pasaulinį karą vokiečių kariai mokantys rusų kalba buvo ypč vertinami…
Kalbėjau rusiškai ir kalbėsiu
atsisakyti mokslų – priverstinis Degradacijos požymis.
Degradacija.
Rusu kalba yra nr1., kurie dirba ar dirbs uzsienyje, nes kolektyvas net multi-kulti ir ten visi kalba rusiskai.