Panevėžyje, sankryžoje partrenktą dviratininką sužalojusios vairuotojos bandymas išvengti atsakomybės teisme subliūško. Teisėjų kolegija ne tik paliko galioti skirtą baudą, bet ir aiškiai pabrėžė: kaltę versti nukentėjusiajam šioje byloje nebuvo jokio pagrindo.
Panevėžio apygardos teismas priėmė galutinį sprendimą baudžiamojoje byloje dėl eismo įvykio, per kurį sužalotas dviratininkas.
Teisėjų kolegija paliko galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kuriuo kalta pripažintai automobilio vairuotojai skirta 2 tūkst. eurų bauda.
Teismas kritiškai įvertino ir atmetė nuteistosios apeliacinio skundo argumentus, kuriais visą kaltę dėl susidūrimo ji bandė perkelti nukentėjusiajam.
Kaltino dviratininką
Teisme išnarpliota avarija nutiko 2024 m. spalio 2-osios rytą Panevėžyje, A. Jakšto ir Stoties gatvių sankryžoje.
Automobilio „Audi A3“ vairuotoja, sukdama į dešinę, susidūrė su dviračių per gatvę važiavusiu vyru.
Po smūgio dviratininkas krito ant variklio dangčio, o po to – ant asfalto.
Medicinos ekspertai nustatė krūtininio slankstelio lūžį, dėl kurio nukentėjusysis negalėjo dirbti tris mėnesius.
Vairuotoja teisme laikėsi pozicijos, kad dviratininkas atsirado „netikėtai“ ir važiavo dideliu greičiu, todėl ji neturėjusi galimybės laiku sustoti.
Ji rėmėsi privačios bendrovės konsultacine išvada, kurioje teigta, jog pagrindinė avarijos priežastis – paties dviratininko veiksmai.
Nepastebėti buvo neįmanoma
Apygardos teismas detaliai išanalizavo abiejų pusių argumentus ir pabrėžė, kad vairuotoja ir jos gynyba rėmėsi subjektyviomis prielaidomis, o ne objektyviais duomenimis.
Teisėjų kolegija atsisakė vadovautis nuteistajai palankia privataus eksperto išvada. Pasak teismo, ji buvo pagrįsta prielaidomis, „statistiniais vidutiniais dviratininkų judėjimo greičiais“, tikimybine versija apie automobilio vairuotojos galimybes pamatyti dviratininką ir pan.
Abejonių dėl išvados patikimumo teismui kėlė ir tai, jog ekspertas nenurodė jokių teisės aktų, procedūrų ar metodikų, kuriomis remdamasis atliko tyrimą.
Teismas pažymėjo, kad eismo sąlygos tą rytą buvo geros, matomumo neribojo jokie objektai, o nukentėjusysis vilkėjo ryškius oranžinius darbo drabužius su atšvaitais bei važiavo su įjungtais žibintais.
„Automobilio vairuotoja stabdė, bet jos stabdymas buvo pavėluotas ir galiausiai sustojęs automobilis pilnai dengė dviračių taką, o turėjo sustoti iki dviračių perėjos,“ – pažymėjo teisėjų kolegija, atkreipusi dėmesį, kad vairuotojos reakcija į kliūtį buvo pavėluota.
Vairuotoja – nusikalstamai nerūpestinga
Teismas konstatavo, kad vairuotojos teiginys, esą ji dviratininką pamatė tik smūgio akimirką, tik įrodo jos nusikalstamą nerūpestingumą.
Pasak teisėjų, būdama padidinto pavojaus šaltinio valdytoja, ji privalėjo stebėti aplinką ir duoti kelią kertantiems jos judėjimo trajektoriją.
Nors teismas pripažino, kad dviratininkas taip pat buvo nepakankamai atidus, tai nepanaikino vairuotojos kaltės.
Pagal teismų praktiką, jei vairuotoja būtų laikiusis Kelių eismo taisyklių ir praleidusi dviratininką, avarija nebūtų įvykusi net ir esant nukentėjusiojo padarytiems pažeidimams.
Teismas taip pat atmetė vairuotojos prašymą skirti naują kompleksinę ekspertizę, nurodęs, kad byloje surinktų įrodymų – liudytojų parodymų, schemų ir valstybinio centro ekspertų išvadų visiškai pakanka tiesai nustatyti.
Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis yra galutinė.
