Atstovų rūmų pirmininkas J. Boehneris (kairėje) ir prezidentas B. Obama nerado bendros kalbos.
Šią savaitę JAV žiniasklaida daug dėmesio skiria valstybės skolai, mat politikai iki kito antradienio turi susitarti dėl skolos „lubų“. Jei susitarimas nebus pasiektas, šaliai gresia nemokumas. Prezidentas Barackas Obama jau kalba apie galimą krizę, kurios kaltininkai sėdi Vašingtone. Spauda už Atlanto taip pat nagrinėja tragedijos Norvegijoje priežastis bei svarsto, ar „al Qaeda“ jau galutinai įveikta.
Peršasi nuomonė, kad Respublikonų partijos nariai linkę rizikuoti nemokumu vardan ideologinių nuostatų , teigiama savaitraštyje „Newsweek“.
Nesutarimai tarp demokratų ir respublikonų peraugo į atvirą mūšį, kurio pasekmės gali būti lemtingos. Per 10 metų JAV skola beveik padvigubėjo. Kongreso tarybos biudžeto klausimams spręsti teigimu, iki 2031 metų vien palūkanoms padengti reikės penktadalio visų pajamų.
Visi sutaria, kad politikai privalo kažką daryti ir greitai, tačiau neaišku, kaip išlaidų mažinimas bus suderintas su mokesčių didinimų. Respublikonai dėl nenoro kelti mokesčius ir panaikinti lengvatas jau boikotavo ne vieną siūlymą kelti skolos „lubas“, taip keldami sąmyši tiek JAV, tiek tarptautinėse rinkose.
Teigiama, kad fiskalinė aritmetika nežada nieko gero, o situacijai pataisyti nebeužteks tik apkarpyti išlaidas. Žurnalo manymu, net prieš finansų krizę buvo aišku, kad reikės didinti išlaidas. Esą taip yra dėl augančio gimstamumo ir nuolatos didėjančių sveikatos priežiūros išlaidų. Dabartinė socialinė politika „suvalgo“ 23 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), tuo tarpu pajamos sudaro 18 proc. BVP. Kitaip tariant, jei norima tęsti esamas programas, reikia galvoti apie drastiškus išlaidų karpymus.
„Jei socialinio saugumo ir sveikatos apsaugos programoms bus išleidžiama tiek pat, gynybos biudžetas turės būti sumažintas bent 60 proc. Arba galime išlaikyti tokį pat finansavimą gynybai ir sumažinti socialini biudžetą 40 proc.“, – savaitraščiui teigė Kongreso tarybos biudžeto klausimams spręsti pirmininkas Dougas Elmedofas. Tokių dramatiškų išlaidų mažinimo priemonių gali tekti imtis, jei respublikonai ir toliau nesutiks didinti mokesčius ir panaikinti mokestines išimtis.
Politiniai nesitarimai Vašingtone tęsiasi, nors sprendimas turi būti priimtas iki antradienio, rašo „The New York Times“.
Dar prieš savaitę prezidentas Barackas Obama ir Atstovų rūmų pirmininkas Johnas Boehneris kartu kalbėjo apie „didįjį“ planą, kurį įgyvendinant būtų karpomos išlaidos ir didinami mokesčiai. Tačiau dabar abu politikai kaltina vienas kitą dėl nesugebėjimo suvaldyti situaciją.
„Vienintelė priežastis, kodėl mes vis dar neturime subalansuoto plano, yra ta, kad kai kurie respublikonai reikalauja „kitokio“ sprendimo. Tas „kitoks“ sprendimas neįpareigotų turtingųjų prisidėti prie valstybės gelbėjimo. Tokiu būdų visa mokesčių našta kristų ant eilinių amerikiečių pečių, – savo kalboje dėstė JAV prezidentas. – Mes rizikuojame sukelti dar vieną krizę. Krizę, kurios kaltininkai sėdi Vašingtone“.
Reaguodamas į prezidento kalbą J. Boeheneris teigė, kad Baltieji rūmai nori to paties, ko norėjo prieš pusę metų – čekio, kuriame sumą galėtų įrašyti prezidentas.
Nė vienai partijai nenorint nusileisti, demokratai ir respublikonai konkuruoja skolos mažinimo planais. Respublikonai siūlo pakelti skolos limitą vienu trilijonu dolerių, tačiau mažinti išlaidas 1,2 trilijono. Taip pat siūloma skolos limitą dar kartą didinti kitų metų pradžioje, taip suteikiant daugiau laiko konstruktyviems sprendimams.
Demokratai siūlo mažinti išlaidas 2,7 trilijono dolerių, o skolos limitą kelti tik 2012 metais. Įgyvendinat šį planą, 1,2 trilijono dolerių ketinama sumažinti valstybės išlaidas, dar trilijoną tikimasi sutaupyti mažinant finansavimą karinėms operacijoms Afganistane ir Irake. Atstovų rūmų pirmininkas tokį planą laiko populistiniu, esą nesvarbu, kurios partijos planas bus patvirtintas, kariai neišvengiamai bus išvedami iš Afganistano ir Irako, o kartu mažės ir išlaidos karui.
Nerimas dėl beginklių Norvegijos pareigūnų
Po pastarųjų įvykių Norvegijoje visuomenė vis labiau nuogąstauja dėl policijos pareigūnų darbo, rašo „The New York Times“. Pasigirsta nuomonių, kad net jei išpuolių metu netoliese būtų buvę policijos pareigūnų, jie nebūtų galėję ką nors padaryti, mat Norvegijos policininkai budi neginkluoti.
Pagal įstatymą, policijos pareigūnai Norvegijoje privalo sulaukti leidimo, net jei ir norėtų panaudoti šaunamąjį ginklą. Vis dėlto tikėtina, kad situacija keisis iš esmės. Kriminalinių nusikaltimų skaičius šioje Skandinavijos šalyje nuolatos auga, o tai kelia nerimą saugioje aplinkoje pripratusiems gyventi norvegams.
„Kai kurie nusikaltėliai nešiojasi ginklus, todėl yra manančių, kad policijos pareigūnai taip pat turėtų būti ginkluoti“, – teigė Norvegijos policininkų profsąjungos atstovė Gry Jorunn Holem. Tačiau, jos teigimu, dar anksti daryti kokias nors išvadas, reikia atlikti detalų tyrimą, kuris parodytų realią situaciją.
Buvusi Norvegijos teisingumo ministrė Anne Holt BBC televizijai sakė: „Andersas Breivikas nužudė praktiškai po žmogų kiekvieną minutę. Jei policija būtų atvykusi bent pusvalandžiu anksčiau, būtų buvę galima išgelbėti daug nekaltų jaunuolių“.
Dienraštyje teigiama, kad A. Breivikas, per valandą iššovė daugiau kulkų, nei statistinis Norvegijos pareigūnas iššauna per visą savo karjerą.
Šiuo metu Norvegija yra viena iš 3 Vakarų Europos valstybių, kurioje policininkai neprivalo nešiotis ginklų. Dauguma Islandijos ir Didžiosios Britanijos pareigūnų taip pat patruliuoja neginkluoti. Tuo tarpu taip pat saugia laikomoje Švedijoje pareigūnai privalo nešiotis ginklą nuo 1965 metų.
Kai kurie ekspertai teigia, kad policininkų apginklavimas galiausiai sukeltų smurto bangą, esą nusikaltėliai apsiginkluotų norėdami apsiginti. Dar daugiau, nemažai norvegų didžiuojasi itin žemu nusikalstamumu ir apie tai bylojančius beginklius pareigūnus.
Dienraštyje „The Washington Post“ teigiama, kad Osamos bin Ladeno mirtis ir sėkmingi nepilotuojamų lėktuvų antskrydžiai pastūmėjo „al Qaeda“ į nebūtį.
Tačiau Jungtinių Valstijų pareigūnai teigia, kad visiško teroristinės organizacijos išnykimo dar teks palaukti. Taip pat minimas faktas, kad net dingus „al Qaeda“ negalima tikėtis, kad išnyks teroristinių išpuolių grėsmė. Šiuo metu pagrindinė teroristų būstinė Pakistane išgyvena sunkius laikus, tačiau „al Qaeda“ padalinys Jemene laikomas netgi pavojingesniu.
Gynybos sekretorius Leonas Panetta vizito Afganistane metu tvirtino, kad strateginė pergalė prieš teroristus yra ranka pasiekiama. Tiesa, skeptikai atmetė tokius žodžius kaip kareiviams skirtą propagandą.
Taip pat teigiama, kad pergalinga retorika atsirado iškart po sprendimo mažinti JAV karių skaičių Afganistane. Vis dėlto Centrinės žvalgybos valdybos ir Nacionalinio antiterorizmo centro vadovai sutinka su nuomone, kad „al Qaeda“ galas jau čia pat. „Pergalingos nuotaikos tikrai yra pagrįstos“, – dienraščiui pasakojo respublikonas Saxby Chamblissas, Senato žvalgybos komiteto narys.
„Al Qaeda“ Arabų pusiasalyje vis dar labai stipri, – pridūrė S. Chamblissas kalbėdamas apie situaciją Jemene. – Tačiau kalbėdami apie teroristines organizacijas Pakistane galime teigti, kad padaryta pažanga leidžia galvoti apie netolimą pergalę“.
Vis dėlto JAV nekalba apie pergalę prieš terorizmą. „Teroristinės organizacijos yra linkusios greitai persigrupuoti, tad bent jau kol kas mes tikrai neiškelsime ženklo, skelbiančio „Misija įvykdyta“, – situaciją komentavo JAV antiteroristinio centro pareigūnai.
Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Christine Lagarde kalba apie tai, kad jei norima susitvarkyti su krizėmis pasaulyje, fondui netolimoje ateityje gali tekti didinti savo finansinius rezervus, rašoma „The Wall Street Journal“.
„Klausimas yra ar mes vis dar pajėgūs adekvačiai reaguoti į esamas ir būsimas krizes. Greitai turėsime svarstyti šį klausimą“, – JAV tarptautinių santykių tarybos organizuotame renginyje kalbėjo Ch. Lagarde.
Buvęs TVF vadovas Dominique‘as Straussas–Kahnas buvo numatęs šiemet praplėsti organizacijos resursus dar iki 1 trilijono dolerių, kurie būtų surinkti imant mokestį iš valstybių narių. Taip buvo planuojama išplėsti TVF įtaką ir sustiprinti globalią ekonomiką.
Ekonomistai, turėdami omenyje Europą krečiančias krizes ir skolinamų lėšų poreikį abejoja, ar TVF ir euro zonos šalys yra pajėgios patenkinti paskolų paklausą turimomis lėšomis. Italijos ir Ispanijos finansinės problemos dar labiau apsunkiną situaciją. „Tik sisteminis atsakas į Pietų Europoje susiklosčiusią situaciją sugrąžins reikalingas pajamas“, – teigė Biagio Lapolla, „The Royal Bank of Scotland“ strategas.
Nyderlandų centrinio banko atstovas Noutas Wellinkas prieš kelias savaites ragino Europos Sąjungą padidinti paramos fondus iki 1,5 trilijono eurų, tačiau sulaukė aršaus politinio pasipriešinimo.
Dienraštyje teigiama, kad TVF sunku tikėtis JAV Kongreso palaikymo dėl finansinių resursų didinimo. Abejojama, ar šiuo metu, kai JAV stovi ant nemokumo slenksčio, bus norinčiųjų skirti papildomų lėšų.
Šiuo metu TVF gali disponuoti 1,5 trilijono dolerių. „The Wall Street Journal“ primena, kad ne visos valstybės yra įnešusios savo indėlį, o pridėjus jau išdalintas paskolas lieka vos 396 milijardai dolerių, kurių didžioji dalis bus paskolinti Graikijai.
Ekonomistų teigimu, faktas, kad TVF svarsto galimybę didinti savo pajėgumus, byloja apie nerimą keliančią grėsmę pasaulio ekonomikai.
