Nusikaltėlė ar auka?
Policija ir politikų priimti įstatymai prostitutes regi kaip nusikaltėles. Baudų jungo prispaustoms moterims dar sunkiau atsitiesti. Gal laikas suvokti, kad prostitutės yra aukos?
Kaip ištrūkti iš žeminančio ir pavojingo darbo – prostitucijos – jei legaliai įsidarbinus užgriūva antstoliai su pretenzijomis dėl dešimčių tūkstančių litų? Valstybė už prostituciją skiria tūkstantines baudas, tačiau taip į problemų krūvą – šalia priklausomybės nuo narkotikų, sąvadautojų spaudimo, neigiamo visuomenės požiūrio ir kitų – prideda dar vieną kliūtį išsikapstyti.
Sostinės policijos Ekologijos ir teisės pažeidimų prevencijos skyriaus, kuris kovoja su prostitucija, viršininkas Viktoras Jankoitas laikosi vyraujančios nuomonės: „Kas nori, tas atsistoja ant kojų ir pamiršta prostituciją. Bet yra tokių, kurios priprato prie greitų pinigų.“
Tačiau problemoms įveikti kai kada vien valios nepakanka. Seksualines paslaugas teikiančių moterų teises ginančioje nevyriausybinėje organizacijoje „Demetra“ dirbanti gydytoja Rūta Jarašūnienė atkreipia dėmesį į tai, kad prostitucijos atsisakiusias ir legalų darbą pasirinkusias moteris dažnai pasiveja praeities šešėliai. Organizacijoje „Demetra“ buvo įdarbinta viena prostitucija Vilniaus stoties rajone anksčiau besivertusi moteris. Netrukus „Demetra“ sulaukė antstolių pretenzijų dėl 13 atskirų šios moters skolų.
Pasak R. Jarašūnienės, kai kurių stoties moterų įsiskolinimų suma siekia 30 tūkst. ar net 100 tūkst. litų. Administracinės baudos už prostituciją siekia nuo 300 iki 500 litų, o jei pažeidimas pakartotinis – nuo 500 iki 1 000 litų. Policijos duomenimis, Vilniaus stoties rajone per pernai metus dėl prostitucijos nubaustos 57 moterys. Iš jų 25 baustos po daugiau nei kartą – kai kurios net po 5, 6 ar 10. Taigi vien pernai sukauptos baudos gali siekti beveik 10 tūkst. litų, o nesusimokėjus jos perduodamos antstoliams, kur suma dar išauga.
Viena Vilniaus stoties rajone dirbanti moteris turėjo sukaupusi net 756 tūkst. litų skolų. Tačiau 55 metų Vladislava užsiima ne prostitucija – ji nelegaliai prekiauja cigaretėmis Halės turguje. Nuo 2005 metų ji bausta 107 kartus, bet savo veiklos mesti neketina. Tačiau ar tarp kontrabandines cigaretes realizuojančių asmenų ir kūną pardavinėjančių moterų galima dėti lygybės ženklą? Šiaurės šalyse, pavyzdžiui, Švedijoje, manoma, kad tikrai ne. Lietuvoje vis dar atrodo, kad taip.
Palieka su 340 litų
Jei žmogus įsidarbina legaliai ir turi daugiau nei vieną skolą, antstoliai pagal įstatymus net iš jo gaunamo minimalaus mėnesinio atlyginimo gali išskaičiuoti iki 50 proc. Taigi norinčiai legaliai įsidarbinti moteriai per mėnesį tokiu atveju gali likti vos 340 litų algos.
„Jai geriau stovėti darbo biržoje, turėti visas garantijas. Kadangi ji turi vaikų, jai geriau gauti pašalpas ir iš to gyventi ar šiaip eiti kažkur kažką padirbti, kažkam padėti. Vienam jos padeda už maistą, kitam už tai, kad pažiūri vaikus, trečiam už tai, kad priima gyventi – taip jos gyvena“, – apie „Demetros“ klienčių, kurios pinigų gauna iš prostitucijos, kasdienybę pasakoja R. Jarašūnienė.
Organizacijos direktorė Svetlana Kulšis priduria, kad ilgai iš darbo rinkos iškritusių žmonių socialinė sistema neskatina ko nors keisti: „Tikrai apsimoka nedirbti. Jos žino organizacijas, kurios teikia vienokią ar kitokią pagalbą, ir tada prasideda tokie maratonai: vienoje organizacijoje gauna rūbų, kitoje gauna maisto, dar kitoje – kokią nors paslaugą, dar kitur gali vaikus laikinai nemokamai pažiūrėti.“
Tačiau legaliai įsidarbinti tampa sunku ne tik dėl to, kad dirbti neapsimoka. Visas žmogaus praeities problemas sužino darbdavys ir net sutikęs įdarbinti žmogų „su šleifu“ privalo rūpintis jo skolomis. S. Kulšis sako, kad „Demetroje“ įdarbinus įsiskolinusią merginą teko per mėnesį atlikti 13 atskirų pavedimų – dėl baudų už prostituciją, važiavimą be bilieto, įsiskolinimų už elektrą ir panašiai. Kai kurių pavedimų suma kartais būdavo mažesnė nei pavedimo mokestis. S. Kulšis nesupranta, kodėl valstybė atskiras baudas dėl to paties žmogaus išdalija skirtingiems antstoliams – skolininkas už analogišką darbą turi susimokėti kelis kartus, be to, padaugėja vargo darbdaviams.
Laukia galimybės bankrutuoti
Antstolių rūmų prezidiumo narė Neringa Lipeikienė teigia, kad išieškotojai meta beviltiškas skolas ir grąžina jas siūlydami pakeisti administraciniu areštu arba baudomis. Bet „Demetroje“ įdarbintos moters atvejis rodo, kad ne visada.
R. Jarašūnienė ir S. Kulšis daugiausia vilčių deda į fizinių asmenų bankroto įstatymą, kuris šiuo metu svarstomas Seime. Politikai žada priimti jį rudens sesijoje ir sudaryti galimybę žmonėms atsikratyti amžinų skolų ir atsitiesti. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas Julius Sabatauskas teigia, kad įstatymas sulaukė itin daug pastabų, todėl prie jo daug dirbama. Įstatymu labiausiai nepatenkinti gali būti privatūs kreditoriai, nes nukentėtų jų finansiniai interesai.
Pasak J. Sabatausko, fizinių asmenų bankroto įstatymas pirmiausia skirtas padėti tiems, kuriems nepasiseka ėmusis iniciatyvos įsigyti būstą ar pradėti verslą, o ne tiems, kurie „sąmoningai, tyčia ir nuolat“ pažeidžia įstatymus, tačiau jis neprieštarauja, kad įstatymas galiotų visiems.
Siūlo nebausti už prostituciją
Prostitucijos jokiu būdu nelegalizuoti, tačiau už ją nebausti – būdą išvengti skolų ateityje siūlo Margarita Jankauskaitė, Lygių galimybių plėtros centro projektų vadovė. Tai – Švedijoje pirmiausia įgyvendinta ir vėliau norvegų bei islandų perimta praktika. Tačiau IQ kalbinti Lietuvos politikai dėl jos abejoja sakydami, kad tai arba nebūtų teisinga, arba galų gale paskatintų prostitucijos legalizavimą.
Pasak M. Jankauskaitės, nereikia bausti prostitučių, bet labai griežtai bausti prostitucijos organizatorius ir tuos, kurie naudojasi paslaugomis: „Jei perki paslaugas, tu remi sistemą.“
Savo kūną parduodantis asmuo švedų traktuojamas kaip auka ir silpnesnė pusė. Prostitucija suvokiama kaip galios santykis, net jei už ją atlyginama pinigais. Pasak M. Jankauskaitės, reikia priešinga kryptimi apsukti prostitucijos problemą nušviečiančias lempas: „Reikia bausti ne moterį, o tuos, kurie perka arba parduoda, nes jie palaiko sistemą.“
Ekspertės teigimu, Lietuvoje nei teisine, nei kultūrinių normų prasme prostitucija besinaudojantys asmenys nėra baudžiami. Per praėjusius metus Vilniaus stoties rajone dėl naudojimosi prostitučių paslaugomis nubausti vos keturi žmonės. O apibrėždami prostitucijos problemą ir galvodami apie jos sprendimo būdus dažniausiai, bent jau iš pradžių, matome tik tuos, kurie prostitucija užsiima ir ją organizuoja.
Parlamentaras Rimantas Jonas Dagys, nesutikdamas su idėja nebausti prostitučių, IQ teigė, kad „atsakingos yra abi pusės“, patikslindamas, kad tai – prostitutės ir suteneriai. Tiesa, priminus, kad dar yra ir klientai, jis puolė teisintis, kad bausti reikia ir juos.
„Negali būti, kad kažkuris subjektas nekaltas, tik atsakomybės lygmuo skiriasi. Organizatorių atsakomybė yra nepalyginamai didesnė, – teigė Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas, taip pat pabrėžęs, kad prostitucija užsiimantiems žmonėms reikia pagalbos. – Reikia sudaryti sąlygas iš tos bėdos išbristi. Esame gana nesolidarūs, nes apsiribojame sankcijomis, bet reikia ir pagalbos. Įbridus į šitą liūną taip paprastai neišbrisi.“
Tačiau Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete, kiek prisimena R. J. Dagys, su prostitucija susijusių reikalų nebuvo svarstoma. Diskusijų apie tai kitame – Teisės ir teisėtvarkos – komitete sako neprisimenantis ir J. Sabatauskas. Jo teigimu, jei būtų atsisakyta baudų už seksualines paslaugas, tai būtų pirmas žingsnis prostitucijos legalizavimo link. Pasak J. Sabatausko, net jei būtų baudžiami suteneriai ir klientai, atsirastų daugiau iš kūno pardavinėjimo užsidirbti norinčių žmonių ir padidėtų spaudimas prostituciją formaliai įjungti į mokestinę ir socialinių garantijų sistemą.
