Pagyromis partijai lengvai galima užsidirbti krūvas pinigų.
Sudrebinti kino teatrų kasas yra du būdai. Vienas – paimti susidomėjimą žadinantį scenarijų, pasamdyti garsių aktorių, nufilmuoti svaiginantį filmą, išplatinti kur galima ir sumaniai pareklamuoti. Taip daro Holivudas, ir Hariui Poteriui tai išties padėjo.
Kai kuriuos Holivudo metodo bruožus Pekino metodas turi, pavyzdžiui, samdoma daug žvaigždžių, o filmas platinamas kur galima. Bet naujausias Kinijos kino hitas turi magišką komponentą, kuriuo negali pasinaudoti net galingiausias „Tinseltown“ magnatas. Tai partijos galia.
Birželio 15-ąją, kaip tik laiku paminėti partijos devyniasdešimtmetį, visuose Kinijos kino centruose prasidėjo filmo „Didžiojo atsigavimo pradžia“, kuris skirtas Komunistų partijos įkūrimui paminėti, seansai. Uždrausta rodyti net menkiausią patrauklumą turinčius konkurentus – net siaubingąjį „Transformeriai 3“. Daug valstybinių bendrovių darbuotojams davė įsakymą pažiūrėti filmą. Mokyklos organizavo išvykas, kad žiūrėdami mokiniai galėtų mokytis iš jaunojo Mao Zedongo žygdarbių. Vyriausybės departamentai kėdes užpildė bangomis siųsdami biurokratinius pasturgalius. Internetinės apžvalgos, teigiančios, kad šedevras gana nuobodus, sulaukė cenzūros. Sėkmė buvo užtikrinta.
Filmas nėra vyriausybės parengta propaganda, kaip galite pamanyti. Tai pelno siekianti propaganda, kurią sukūrė didžiausia šalies kino kompanija „China Film Group“ (CFG). Kartu su mažesne įmone, kurioje ji turi 12 proc. dalį, Kinijoje CFG kontroliuoja daugiau kaip pusė vietinės kino platinimo rinkos. Be to, šios įmonės platina tuos 20 Kinijos kasmet įsileidžiamų užsienio filmų.
CFG suka pasakojimus apie meilę, negandas, karą ir, žinoma, kung fu. Bet pinigų lengviausia užsidirbti iš patriotinio niekalo. Pastaraisiais metais kompanija nufilmavo „Gyvybės ir mirties miestą“ (apie herojišką kinų pasipriešinimą Japonijai per Antrąjį pasaulinį karą) ir „Respublikos įkūrimą“ (apie 1949 metų komunistų perversmą).
Iš dalies tokie filmai pelningi dėl to, kad juose vaidinančios žvaigždės nesitiki didelio atlygio, o kartais jokio. „Respublikos įkūrime“ už nieką filmavosi apie 100 garsių aktorių. „Didžiojo atsigavimo pradžioje“ sutiko filmuotis dar įspūdingesnis su Kinija ryšių turinčių žvaigždžių skaičius – 172. Ir, pasak režisieriaus, už atlygį, kurio suma mažesnė nei kainavo pietų paketai komandai.
„Respublikos įkūrimas“ kainavo 30 mln. juanių (11,1 mln. litų), o davė nemenką 420 mln. juanių (156 mln. litų) pelną. „Didžiojo atsigavimo pradžia“ kainavo 80 mln. juanių (30 mln. litų), bet pajamos iš bilietų šiek tiek nuvylė – kol kas tik 340 mln. juanių (126 mln. litų). Bet tokia grąža vis tiek sujaudintų bet kurį Holivudo investuotoją.
Kinas Kinijoje klesti (žr. grafiką). 2010 metais pajamos už bilietus paaugo 64 proc. pasiekdamos šiek tiek 10 mlrd. juanių viršijusią sumą. Pastatyta per 520 filmų, t. y. beveik tiek pat kiek JAV. Daugiau nufilmuoja tik Indija. Kinija puikuojasi didžiausia pasaulyje lauko studija, kuri vadinama „Hengdian World Studios“. Joje yra natūralaus dydžio Uždraustojo miesto maketas.
Kino bilietai Kinijoje brangūs: savaitgaliais – apie 80 juanių (30 litų). Autorinės teisės nesaugomos, tad beveik visas pajamas tenka uždirbti kino teatre, o ne už DVD ar televizijos seansus. Auditorija moka už tai, kad popietei galėtų ištrūkti iš ankšto buto, o ne paprasčiausiai norėdama pamatyti filmą (visur apstu nelegalių versijų). Kino teatrai švarūs ir su oro kondicionavimu. Daugelyje įrengti modernūs ekranai ir garso sistemos. Užkandžiai irgi neprasti.
Užsienyje tokiems didiesiems hitams kaip „Didysis atsigavimas“ gali sektis prastai. Užsienio pasturgaliai ne tokie paklusnūs. Bet, kaip neva sakė Samas Goldwynas: „Į kritikus nekreipkite jokio dėmesio; net neignoruokite.“
