L. Rökaas: „Šiemet labai tikimės pelno.“
Skandinavijos oro linijų bendrovės SAS viceprezidentė Lena Rökaas patvirtino gandus, kad ši kompanija bus privatizuota, o nauju investuotoju greičiausiai taps vienos iš didžiųjų Europos avialinijų. IQ apžvalgininkė Goda Šileikaitė su L. Rökaas kalbasi apie aviacijos verslo viražus šių dienų pasaulyje.
Iš Vilniaus skraido jau dvi pigių skrydžių kompanijos – „Ryanair“ ir „Wizzair“, Kaune „Ryanair“ turi savo bazę. Ar Lietuvos rinkoje dar yra vietos tradicinėms aviakompanijoms, kokia yra SAS?
– Tai iš tiesų sudėtingas klausimas. Jeigu oro linijų bendrovė priklauso tinklui, visa jo esmė yra sugebėjimas skristi bet kuria kryptimi. Pigių skrydžių bendrovės veikia pavieniui, o tokios didžiulės kompanijos kaip SAS kooperuojasi su kitomis tokiomis pat oro linijų bendrovėmis ir tai suteikia mums stiprią platformą. Bendradarbiaudami su kitomis oro linijų bendrovėmis mes kuriame didžiulį tinklą klientui galėdami pasiūlyti bet kurią norimą kelionės kryptį, ir tai mums suteikia pranašumą.
Kokią įtaką jūsų verslui padarė pigių skrydžių bendrovės?
– Jos apskritai turi didžiulį poveikį visam verslui, nes ateina net į tas rinkas, kuriose iki tol egzistavo tik bendrovės, priklausančios didesniam tinklui. Tokios kompanijos kaip „Ryanair“ rinkoje turi labai aiškią poziciją – pasiūlyti pigiausios kainos ir kokybės paslaugą. Tai nereiškia, kad pigių skrydžių kompanijos nėra didžiųjų bendrovių konkurentės, jų veikla turėtų būti vertinama labai atsakingai. Svarbiausias pigių skrydžių kompanijų indėlis – sugebėjimas į rinką įtraukti ne tik naujas skrydžių kryptis, bet ir suteikti galimybę naudotis skrydžių paslaugomis žmonėms, kurie anksčiau to negalėjo įpirkti.
Vis dėlto pigus skrydžio bilietas atitinkamai garantuoja ir tokio paties lygio paslaugą?
– Nors pigių skrydžių kompanijų tikslas ir nėra komfortas, o žmonės dažnai nori keliauti pigiai, mokesčių sistema, kuri paprastai padidina bilieto kainą, yra dažnas nepasitenkinimo šaltinis. Galiausiai klientai darosi sąmoningesni ir labiau linkę vertinti kainos bei kokybės santykį rinkdamiesi pastarąjį.
Lietuvoje nuolat skundžiamasi, kad trūksta skrydžių strategiškai svarbiomis kryptimis. Ar šalis gali pasikliauti vien tik rinkos dėsniais (atidaromi tik tokie skrydžiai, kuriais skrenda daugiausia žmonių ir kurie yra pelningiausi), ar vis dėlto reikėtų skatinti naujas kryptis, kad ir nepelningas?
– Negalime būti tikri, kad rytojus bus toks pat sėkmingas kaip šiandiena, todėl privalome nuolat galvoti apie pelną. Vis dėlto kartais net ir ne pačios pelningiausios skrydžių kryptys gali sukurti pridėtinę vertę, todėl jų steigimas oro linijų bendrovei gali pasiteisinti.
Kokiu būdu šalis turėtų skatinti naujas skrydžių kryptis?
– Tai labiausiai priklauso nuo miestų ir jų sugebėjimo būti patraukliais būsimam klientui. Tai taip pat viena priežasčių, kodėl pigių skrydžių kompanijos tapo tokios populiarios. Toks abipusis ryšys kuria tiek pridėtinę vertę miestams, nes pigių skrydžių kompanijos atveža potencialius vartotojus, tiek pačiai kompanijai, nes sukuria pelną. Dažnai toks bendradarbiavimas yra lydimas leidžiant nemokėti tam tikrų mokesčių ir taip subsidijuojant pigių skrydžių bendroves.
Ar ne geriau šaliai turėti savo nacionalines oro linijas – tokiu atveju skatinant naujas skrydžių kryptis pinigai būtų mokami savo bendrovei, o ne užsienio?
– Dabartinė rinka diktuoja sąlygas, o sukonkretinant – klientas. Tai jis nusprendžia, kur pigių ar įprastinių skrydžių kompanijos organizuos skrydžius ir kiek tas skrydis turėtų kainuoti. Ir nacionalinių oro linijų vaidmuo čia galimas tik tiek, kiek jos sugeba prisitaikyti prie rinkos sąlygų. Panašiai ir dėl SAS oro linijų.
Norite pasakyti, kad valstybė pasitraukia iš SAS?
– Tikrai taip. Birželio viduryje Norvegijos parlamente buvo svarstomos tokios galimybės – perleisti turimas akcijas privačiam investuotojui. Per pastaruosius porą metų sklandė įvairiausių gandų dėl būsimo investuotojo, kaip vienas iš galimų variantų minima vokiečių oro linijų bendrovė „Lufthansa“, nes tai bendrovė, užpildanti didžiausią dalį rinkos Europoje. Tačiau kol kas niekas nėra patvirtinta, tai gali būti „Lufthansa“, gali būti „Air France“, „British Airways“ ar bet kuri kita bendrovė, kurią tenkins dabartiniai SAS pelno rodikliai.
Kaip SAS pelningumą paveikė įvykusi ekonomikos krizė ir Islandijos ugnikalnio išsiveržimas?
– Per pastaruosius porą metų SAS nebuvo pelninga, tačiau šiais metais mes labai tikimės sulaukti pelno. Beldžiame į medį ir tikimės, kad daugiau jokie pelenai netemdys SAS padangės. 2010 metais dėl išsiveržusio Islandijos ugnikalnio patyrėme 700 mln. eurų nuostolių, pusė milijono keleivių tuomet negalėjo skristi. Po to buvo didžioji gruodžio pūga, kai buvo uždaryti pagrindiniai Londono, Paryžiaus, Briuselio, Frankfurto oro uostai. Kadangi šiandien Europos Sąjungos klientų aptarnavimo nuostatos ir reikalavimai yra labai griežti, nuostoliai buvo didesni, nei galėtume tikėtis.
Baltijos šalyse vis apsilanko „Hainan Airlines“ atstovai iš Kinijos. Kaip vertinate Kinijos kompanijų galimybes įsitvirtinti Europos skrydžių rinkoje?
– Nesu girdėjusi apie galimą Kinijos oro linijų veiklą Europoje, tačiau kinai veikia visose kitose verslo srityse Europoje, todėl nenustebčiau, jeigu susidomėtų ir oro linijų veikla.
Pasaulyje jau išbandytas saulės energija varomas lėktuvas. Kada, jūsų manymu, tokie lėktuvai galėtų pradėti skraidinti keleivius?
– Manau, kad tai užims labai daug laiko, nes technologijos oro linijų srityje dar nėra taip toli pažengusios. Todėl manau, kad šiuo metu mes esame tik pradžioje galimų rimtų pokyčių. SAS jau yra žinoma kaip bendrovė, pirmoji, išbandžiusi ir praktikoje taikanti „žaliuosius skrydžius“, tokius, kuriems dėl labai tikslių apskaičiavimų ir pasiruošimo suvartojamas mažiausias kiekis energijos ir išmetamas mažiausias galimas CO2 kiekis. Galiausiai viskas priklauso ne tik nuo oro bendrovių, bet ir nuo lėktuvus kuriančių įmonių, kurios taip pat turėtų būti suinteresuotos taikyti naujas technologijas.
