Krizė atnešė dar vieną naują terminą – JAV skolos limitą, kuris kaip ir JAV žemos kokybės būsto paskolų ar Pietų Europos šalių skolų problema suteikia pagrindo kalboms apie globalios finansų sistemos Armagedono scenarijų. Taigi, kas yra tas skolos limitas? Kada jis atsirado ir kodėl (ir ar pelnytai) dėl jo tiek rūpinamasi?
JAV vyriausybė, kaip ir visos kitos vyriausybės, kasdien patiria išlaidų: moka atlyginimus ir pensijas valstybės tarnautojams, perka paslaugas ir pan. Jei vyriausybė išleidžia daugiau pinigų nei surenka mokesčių, ji patiria biudžeto deficitą. Nuo 1950-ųjų JAV vyriausybė gyveno tik skolon didindama deficitą, išskyrus trumpą 1997–2001 metų periodą, kai dėl „dot com“ burbulo ir specialaus „karo“ mokesčio biudžetas turėjo perteklių. Vyriausybė finansuoja šį pinigų trūkumą išleisdama ir parduodama vyriausybės obligacijas, kurios buvo laikomos nerizikingomis finansinėmis priemonėmis – t. y. saugumo etalonu.
JAV skolos limito sąvoka atsirado 1917 metais, JAV dalyvaujant Pirmajame pasauliniame kare. Tuo metu šalies vyriausybė pradėjo kreiptis į Kongresą dėl skolinimosi taip dažnai, kad jis nusprendė vyriausybei nustatyti bendrą limitą, kurio ribose ji galėtų skolintis. Limitas buvo svarbus tuo, kad suteikė galimybę JAV įstatymų leidėjams kontroliuoti vyriausybės išlaidas ir, išlaidoms viršijant pajamas ir skolinimuisi pasiekus nustatytą ribą, kreiptis į Iždo departamentą dėl limito padidinimo. 1917-aisiais dar nebuvo vieno bendro limito – buvo nustatyti atskiri limitai skirtingoms obligacijų rūšims.
1939 metais, Didžiosios depresijos metu, Kongresas pirmą kartą nustatė bendrą skolos limitą – 49 mlrd. JAV dolerių, kuris, beje, buvo visai artimas bendrai JAV skolai, tuomet siekusiai apie 40,4 mlrd. JAV dolerių (JAV skolos dydis šiandien – 14,3 trilijono JAV dolerių).
Nuo 1960-ųjų JAV skolos limitas Kongreso buvo keistas 78 kartus – du kartus mažinant ir 76 didinant. Limitas, dėl kurio šiandien vyksta aistros, buvo priimtas 2010 metų vasario mėnesį. Jo dydis – 14,294 trilijono JAV dolerių.
Kas įvyks būtent 2011 metų rugpjūčio 2 d.? Ši diena yra ta diena, kai, JAV Iždo departamento duomenimis, skaičiuojant valdžios pinigų srautus (pajamas ir išlaidas) ir žinant vienos dienos neigiamą srautą bus peržengta paskutinį kartą nustatyta paskolos limito riba. Faktiškai limitas jau būtų buvęs viršytas gegužės 16 d., tačiau departamentui naudojant lėšų stumdymo tarp biudžeto eilučių triukus, formaliai limitą pavyks nukelti iki rugpjūčio 2 d. Jei ne politika, Iždui paprašius, Kongresas dar kartą galėtų pakelti skolos limitą, ir visi išsiskirstytų toliau gyventi skolon.
Tačiau šį kartą demokrato B. Obamos administracijai paprašius pakelti limitą, iš respublikonų opozicijos kilo didžiulis pasipriešinimas. Beje, B. Obama ir demokratai priešinosi praeitą kartą, kai respublikonų kontroliuojama Georgo W. Busho administracija prašė pakelti limitą.
B. Obamos administracija grasina, kad jei Kongresas nepakels limito, JAV negalės išmokėti išmokų už sveikatos apsaugą, sumokėti rangovams, veteranams, mokytojams ir netgi mokėti palūkanų už obligacijas. Tai jau yra rimta grėsmė, nes kyla JAV nemokumo pavojus, kuris, kaip žinoma, gali turėti labai sunkių pasekmių visai finansų sistemai. Galimo nemokumo grėsmės šviesoje, pasaulinėms reitingų agentūroms sumažinus JAV vyriausybės skolos reitingus (kurie iki šiol net nebuvo kvestionuojami), kiltų JAV obligacijų palūkanos, kurios dar padidintų ir taip jau astronominę skolą. Žinant tai, kad, bankams nustatant savo paskolų kainą (palūkanas), JAV skolos palūkanos yra kapitalo kainos bazinis etalonas, dėl rizikos jam kylant, kiltų skolinimosi kaina visai ekonomikai. Tai ekonomiką nublokštų į antrą recesiją su sunkiai prognozuojamomis pasekmėmis. Apie akcijų ir obligacijų rinkų reakciją į tokius įvykius sunku net pagalvoti, tačiau jau pastarųjų kelių savaičių neramumai rinkose didžiąja dalimi priskirtini ir šiai problemai. Akivaizdu, kad akcijų rinkos nemėgsta netikrumo, o investuotojai bėga.
Kuo šis kartas ypatingas? Anksčiau, kai limitas buvo didinamas daugiau nei 100 kartų nuo jo nustatymo pradžios, tuomet dažniausiai atsirasdavo proga pasireikšti politinėms abiejų partijų ambicijoms, puikiai suprantant, kad kitos išeities nėra. Daugeliu atvejų po neilgo „apsišaudymo“ didelės dramos nebūdavo keliamos. Šį kartą situacija gerokai skiriasi nuo visų ankstesnių.
JAV skolai pasiekus aukščiausią tašką, palyginti su JAV ekonomikos dydžiu, skolos limito klausimas susipynė su esmine JAV problema – biudžeto deficito mažinimo poreikiu. Krizės akivaizdoje debatai Kongrese šiuo klausimu vyksta jau kurį laiką ir sukasi apie du esminius klausimus – didelis federalinės valdžios programų apkarpymas ir reikšmingi mokesčių pakėlimai.
Respublikonai laikosi pozicijos, kad, siekiant padidinti limitą, vyriausybė turi prisiimti įsipareigojimą mažinti išlaidas. Tuo tarpu B. Obamos administracija (demokratai) nenori mažinti išlaidų, o siūlo per 10 metų apkarpyti išlaidas ir padidinti mokesčius, kam aršiai priešinasi oponentai respublikonai. Be to, šį kartą kalbama apie precedento neturinčius skaičius – limitą siekiama padidinti iš karto 1,9 trilijono JAV dolerių, tačiau net ir šių lėšų užtektų tik iki 2012 metų spalio, likus mėnesiui iki JAV prezidento rinkimų.
Nepaisant aštrios retorikos, JAV vyriausybė su prezidentu B. Obama priešakyje turi keletą variantų. Pirmiausia, tai aukščiau paminėti buhalteriniai triukai, naudoti 2002–2004-aisiais, limito krizių metu, dėl kurių galima laimėti laiko. Tačiau atrodo, kad iš tiesų juos galima naudoti ribotą laiką, ir liepto galas bus prieitas rugpjūčio 2-ąją. Antra, tai vadinamasis kompromisinis sprendimas, kai šalys susitars dėl trumpalaikio sprendimo, suteiksiančio vyriausybei manevro laisvę bent keliems mėnesiams, kol bus toliau deramasi dėl geresnių sprendimų. Galiausiai, egzistuoja ir juridiniai sprendimo būdai, apie kuriuos jau dabar garsiai kalbama. Teigiama, kad kai Senatas sutiks, jog jam būtų perduotas prezidento pateiktas limito pakeitimo įstatymas, Senatas įstatymą apsvarstys ir atmes, o prezidentas, pasinaudojęs veto teise, vetuos Senato sprendimą. Suprantama, nėra padėties be išeities, ypač politikoje.
Nepaisant to, kad JAV skolos limito drama galbūt yra perdėta, pats skolos lygis ir jo keliama problema yra tikrai nemaža. Kaip JAV pavyko šitaip įklimpti į skolų liūną? Pirmiausia, tai nežabojamas amerikiečių noras gyventi geriau ir nebūtinai pagal išgales (taikytina daugeliui išsivysčiusio pasaulio šalių). Antra, būta keletas svarbių įvykių, kurie labai reikšmingai padidino skolą. Štai prezidento G. W. Busho valdymo metais dėl Irako ir Afganistano karo kainos nacionalinė skola pakilo iki 4,36 trilijono JAV dolerių. B. Obamos administracijai teko papildomai skolintis 3,9 trilijono JAV dolerių skatinant JAV ekonomiką ir dėl sumažėjusio mokesčių surinkimo susitraukus ekonomikai.
Skolos klausimą JAV teks spręsti iš esmės – politinę valią turės atrasti abi pusės, nes nei finansų rinkos, nei rinkėjai neatleis JAV politikams už šalies privedimą nuo ekonomikos ir karinio pasaulio lyderio prie prasiskolinusios ir įsipareigojimų nevykdančios valstybės. B. Obamai teks pateikti rimtesnes išlaidas mažinančių programų versijas ar jų atsisakymą, o respublikonams teks pripažinti, kad tokia mokesčių sistema, kokia buvo iki šiol, negalės išlaikyti augančio biudžeto deficito.
____________________
Vygandas Jūras yra „MP Bank“ filialo Baltijos šalyse vadovas
