Simboliška: tą pačią dieną ir paleistas parlamentas, ir įkurta V. Zatlero partija.
Politinė sistema Latvijoje visiškai supuvusi ar visuomenė tiesiog nebepajėgia analizuoti savo veiksmų?
Į šį klausimą Latvijos žiniasklaida bando atsakyti po to, kai praėjusį savaitgalį referendume rinkėjai nusprendė paleisti parlamentą.
Tą pačią dieną, kai vyko referendumas, oficialiai įregistruota buvusio prezidento Valdžio Zatlero, kuris inicijavo referendumą, partija.
Netyla šurmulys ir dėl „airBaltic“, kurios vadovas teigia bijąs grįžti į Latviją.
Spauda taip pat aprašo prieštaringai vertinamą festivalį Jūrmaloje, kur bilietai į visus koncertus kainuoja 100 tūkst. litų.
Tauta nutarė: parlamentas nebegali dirbti
Absoliuti dauguma referendume dalyvavusių rinkėjų balsavo už parlamento paleidimą. Pirmalaikiuose rinkimuose ketinančios dalyvauti politinės partijos jau šią savaitę Centrinei rinkimų komisijai galės įteikti savo kandidatų sąrašus.
Tuo metu didžiųjų dienraščių kalbinti ekspertai abejoja referendumo nauda. Jų teigimu, nė viena partija iki šios dienos nėra pateikusi kardinaliai naujos valstybės ateities vizijos, svarbiausių prioritetų užtikrinant ekonominę bei politinę plėtrą.
„Diena“ cituoja politinių technologijų specialistą J. Liepnieką. Jam atrodo keista, kad su didžiausiu malonumu atleisti net ir tie 60 parlamentarų, kuriuos ta pati tauta prieš maždaug 10 mėnesių pirmą kartą išrinko į parlamentą.
J. Liepnieko nuomone, toks rinkėjų elgesys gali reikštis tiktai du dalykus: a) šalies politinę sistemą kamuoja tikrai rimtos bedos; b) visuomenė nebepajėgi analizuoti savo veiksmų.
Dienraščio „Latvijas avīze“ kalbinti politikai pripažįsta: paleistasis parlamentas pernelyg dairėsi į Tarptautinio valiutos fondo pusę ir pernelyg dažnai neišgirsdavo savo tautos.
Paleistasis parlamentas dirbs iki rugsejo viduryje numatytų pirmalaikių rinkimų. Tik plenariniai posėdžiai vyks rečiau – juos sušauks bei darbotvarkę sudarys prezidentas A. Bėrzinis.
V. Zatlero partija – į populiarumo viršūnes
Dienraščio „Diena“ teigimu, liepos 23 dieną vykęs V. Zatlero partijos steigiamasis suvažiavimas vėlavo dvi valandas, nes delegatų susirinko tiek daug, kad prie notarų staliukų, kur buvo tvirtinami būsimųjų partijos narių parašai, nusidriekė didžiulės eilės.
„Diena“ cituoja patvirtintus svarbiausius Zatlero reformų partijos prioritetus – suvienyti visuomenę, suburti visų tautybių gyventojus, parengti septynerių metų Latvijos politinio bei ekonominio atsinaujinimo programą. Zatlero reformu partija pretenduoja tapti centro liberaliąja politine jėga.
Susirinkime dalyvavo itin daug jaunų žmonių, iki 35 metų amžiaus, jau nemažai pasiekusių savo sferose, tačiau nedalyvavusių didžiojoje politikoje.
„Latvijas avīze“ , remdamasi sociologinių apklausų tarnyba „Latvijas fakti“, skelbia, kad pirmalaikiuose parlamento rinkimuose didžiausi varžovai bus prorusiškasis „Santarvės centras“ ir V. Zatlero partija. Jau dabar už juos pasiruošę balsuoti beveik po 18 proc. rinkėjų.
„Diena“ atkreipia dėmesį, kad V. Zatlero partija jau priversta teisintis. Daugeliui užkliuvo jos logotipas – kryžius baltame fone. Latvijos raudonasis kryžius V. Zatlerą apkaltino nepagarba šiai institucijai. Dėl susidariusios padėties žadama konsultuotis su teisininkais bei Tarptautiniu raudonuoju kryžiumi.
Tuo metu V. Zatleras teisinasi, kad kryžius jo partijos logotipe simbolizuoja skubią bei kuo rimčiausią pagalba nepavydėtinoje padėtyje atsidūrusiai valstybei.
Pasak „Neatkarīgā rīta avīze“, „Baltijas aviācijas sistēmas“ (BAS), valdanti dalį „airBaltic“ akcijų, pasiūlė aviakompanijos bazę perkelti į Vilnių. pasiūle bendrove „Baltijas aviācijas sistēmas“. Vienas iš BAS akcininkų yra „airBaltic“ vadovas B. Flickas.
Prieš porą mėnesių kilus ažiotažui dėl galimo „airBaltic“ bankroto ir pasipylus kaltinimams jos vadovui B. Flickui, pastarojo veikla susidomėjo Kovos su korupcija biuras. Jau keletą savaičių B. Flickas gyvena gimtojoje Vokietijoje. Jis teigia bijąs galimų Kovos su korupcija biuro represijų, todėl nebevažiuoja į Latviją. Tarnybinius reikalus B. Flickas tvarko ir posėdžiuose dalyvauja vaizdo konferencijų pagalba.
Svarbiausias motyvas perkelti „airBaltic“ į Vilnių – esą Lietuvos sostinėje geresnės perspektyvos, nes čia oro uostas itin sparčiai plečiasi bei modernėja.
Tačiau, pasak Latvijos susisiekimo ministro U. Augulio, „airBaltic“ iškraustyti į Vilnių būtų nelengva – bendrovės privačių akcininkų ir valstybės sutartyje numatyta, kad „airBaltic“ bazės iškelti iš Latvijos negalima jokiu būdu.
Rygos tarptautinio oro uosto plėtrą galima užtikrinti tik čia esant „airBaltic“ bazei. Anot ministro, Rygos oro uosto plėtrai numatyta ir ES lėšų.
„Neatkarīgā rīta avīze“ pabrėžia, kad vyriausybė sieks su privačiais akcininkais pasirašyti naują sutartį, kurioje būtu numatyta gerokai didesnė 52,6% „airBaltic“ akcijų turinčios valstybės įtaka bendrovėje.
Jau šią savaitę turėtų prasidėti valstybės ir „airBaltic“ privačių akcininkų derybos ir dėl įstatinio kapitalo padidinimo.
Tuo metu „Diena“ kalbintas Latvijos aviacijos profesinių sąjungų federacijos atstovas nurodo, kad būtina investuoti į „airBaltic“, nesvarbu, iš kur atkeliaus pinigai – iš Vakarų ar Rytų. Priešingu atveju bendrovė žlugs. Esą geriausia būtų, jei bendrovę pilnai kontroliuotų valstybė. Jei kontrolė ir vėl atiteks B.Flickui, Latvija bendrovę praras amžiams.
Skaičiuojama, kad „airBaltic“ bazę iškėlus iš Rygos, tik pačioje bendrovėje Latvijoje darbo neteks bent 1600 žmonių, dar tiek pat – Rygos oro uoste.
„Naujoji banga“ keikiama jai dar neprasidėjus
Jau dešimtąjį kartą Jūrmaloje vyksiantis Rusijos TV dainų festivalis oficialiai prasidės vėlų antradienio vakarą.
Pasak dienraščio „Neatkarīgā rīta avīze“, bene kategoriškiausiai apie „Naująją bangą“ kalba kultūros ministrė S. Elerte: „Naujoji banga“ ir viskas, kas su ja susiję, simbolizuoja posovietinę erdvę, iš kurios mes vis dar bėgame. Nesuprantu, kodėl Jūrmaloje taip stengiamasi sureikšminti vieną tikrai vidutinio lygio festivalį“.
S. Elerte taip pat kritikavo Jūrmalos savivaldybės planus įkurti dvi ypatingas „Naujajai bangai“ skirtas vietas – Šlovės alėją (joje bus už kūrybinius nuopelnus kurortui pagerbiami populiarūs žmones) bei „Naujosios bangos“ aikštę ( ji bus skirta konkurso nugalėtojams bei žvaigždėms).
Tuo metu maestro Raimondas Paulas, vienas „Naujosios bangos“ vertinimo komisijos vadovų, žurnalui „Vakara ziņas“ sakė, kad toks konkurso niekinimas yra pernelyg politizuotas. Maestro nuomone, tokie renginiai – puiki galimybė jauniems atlikėjams prasiskverbti į Rusijos šou rinką.
„Neatkarīgā rīta avīze“ neturi informacijos, kiek iš festivalio užsidirbs Jūrmala. Tačiau pranešama, kad VIP paslaugas Rygos tarptautiniame oro uoste užsisake apie 200 „Naujosios bangos“ svečių bei dalyvių. Jos vienam žmogui kainuoja apie 1000 litų.
Bilietai į visus koncertus prie VIP staliukų su vaišėmis „Dzintariu“ koncertų salėje gali kainuoti ir 100 tūkst. litų. Latvijos milijonierius J. Krūminis bulvariniam žurnalui „Privātā dzīve“ gyrėsi įsigijęs tokį bilietą ir dabar esąs atakuojamas prašymais jį parduoti net už 300 tūkst. litų.
„Aš, aišku, nepardaviau. Pats eisiu į koncertus“, – sakė J. Krūminis.
