Lietuvos abiturientams patrauklesni socialiniai mokslai, nei technologijos.
Lietuvos užmojis iki 2030 m. tapti regiono aukštųjų technologijų lydere abiturientams prasprūdo pro ausis. Preliminarūs šių metų stojimo į aukštąsias mokyklas rezultatai signalizuoja, kad fiziniai bei technologijų mokslai šiemet sudomino dar mažiau jaunimo, nei pernai.
Šiandien paskelbti pirmojo stojimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas etapo rezultatai. Nors universitetai dar tikslina populiariausių specialybių sąrašus, jau dabar aišku, kad daugiau nei pusė stojančiųjų šiemet pirmuoju pageidavimu rinkosi socialinius mokslus.
Pernai lapkritį iš nepanaudoto studijų krepšelio lėšų buvo skirta 600 tūkstančių litų tam, kad aukštosios mokyklos pritrauktų daugiau studentų į valstybei svarbias, bet nepopuliarias specialybes: žemės ūkio ir veterinarijos, fizinių ir technologijos mokslų studijas. Šie pinigai buvo paskirstyti 10 universitetų ir 17 kolegijų. Tačiau akivaizdu, kad lėšos tikslo nepasiekė.
Populiariausios universitetų studijų programos šiemet kone nesiskyrė nuo praėjusių metų: dauguma stojusiųjų į universitetus pirmuoju pageidavimu rinkosi ekonomiką, teisę, mediciną ir politikos mokslus. Kolegijose daugiausia stojusiųjų norėjo studijuoti kosmetologiją, turizmo ir viešbučių vadybą, automobilių techninį eksploatavimą. Tuo tarpu fizinių ir technologinių mokslų specialybes šiemet rinkosi tiek pat arba dar mažiau abiturientų, nei pernai. Pavyzdžiui, technologijos mokslus pernai rinkosi vos 12 procentų, šiemet – 12,1 procento stojusiųjų.
Pasirinkusieji nepopuliarias technologijų ir elektrotechnikos specialybes galėjo būti ramūs, kad tikrai į jas įstos. Pavyzdžiui, Kauno technologijos universiteto (KTU) Telekomunikacijos ir elektronikos fakultetas šiais metais ruošėsi priimti 220 studentų. Tačiau, kaip patvirtino fakulteto prodekanas Andrius Chaziachmetovas, šiandien fakultetas yra sulaukęs vos 81 norinčiojo čia studijuoti paraiškos.
„Didesnio susidomėjimo šiemet tikrai nepajutome. Norinčiųjų studijuoti mūsų fakultete skaičius beveik nesikeičia kelerius metus“, – neslėpė A. Chaziachmetovas.
Jo nuomone, dalį technologijoms bei elektronikai gabių abiturientų atsiriekia užsienio universitetai.
„Ankstesniais metais, kai skambindavome ir kviesdavome įstojusius, ne vienas atsakydavo, kad įstojo į užsienio universitetą ir studijuos ten. Tačiau manau, kad menkas susidomėjimas yra ir dėl nedidelio programos žinomumo. Čia mums dar reikia smarkiai padirbėti. Pats studijų programos pavadinimas suformuluotas neteisingai, neišsamiai. Žmonės klaidingai įsivaizduoja, kas yra tos telekomunikacijos“, – sakė A. Chaziachmetovas.
Susidomėjimo nepajuto
Mažiau stojusiųjų šiemet buvo ir į Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) elektrotechnikos bei telekomunikacijos inžinerijos specialybes. Tačiau VGTU Elektroninių sistemų katedros vedėjas profesorius Romanas Martavičius įsitikinęs, kad abiturientų susidomėjimą sunku vienareikšmiškai įvertinti.
„Galbūt pernai dėl šių specialybių buvo sukeltas per didelis ažiotažas. Todėl pernai buvo banga, šiemet – duobė“, – svarstė R. Martavičius.
Elektrotechnikos ir telekomunikacijų inžinerijos studijas pirmuoju numeriu specialybių sąraše šiemet nurodė maždaug trečdaliu mažiau stojančiųjų, nei pernai. Tačiau, pasak R. Martavičiaus, skaičiuojant pirmųjų keturių pasirinktų specialybių skaičių sąrašuose, VGTU sulaukė maždaug tokio susidomėjimo kaip 2010 m.
Šiemet truputį padaugėjo stojančiųjų į automatikos katedrą. Į informacinių sistemų inžineriją stojančiųjų skaičius nuo pernai beveik nepasikeitė.
Populiariausia studijų programa VGTU jau ne pirmus metus tapo kūrybinės industrijos. Ši verslo vadybos, informacinių technologijų, medijų bei komunikacijos studijas siejanti programa rengia specialistus, galėsiančius dirbti kūrybiškumo reikalaujančiose verslo srityse. Šiemet į šią programą priimta 103 studentai, o stojančiųjų buvo net 1708. Iš jų daugiau nei ketvirtadalis kūrybinių industrijų programą buvo įrašę pirmuoju pageidavimu.
Į technologijų mokslus VGTU stoję moksleiviai daugiausia rinkosi transporto inžinerijos ir statybos krypties studijų programas. Nors stojančiųjų į fizinius mokslus buvo mažai, VGTU teigimu, į valstybės finansuojamas vietas įstojo abiturientai su palyginti aukštais konkursiniais balais.
Renkasi lengvesnį kelią
Vilniaus universiteto (VU) atstovai dar skaičiuoja, kokius konkursus teko įveikti stojusiems į populiariausias specialybes.
„Apskritai situacija nesiskiria nuo praėjusių metų. Daugiausia stojančiųjų į VU rinkosi socialinius mokslus, mediciną, taip pat – ekonomiką. Telekomunikacijų fizikos ir elektronikos programą rinkosi taip pat pakankamai studentų, tačiau VU turime tik vieną tokią studijų programą, todėl mes čia – ne rodiklis“, – sakė VU Priėmimo skyriaus vedėja Aloyzas Antanas Pažėra.
Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius mano, kad menką domėjimąsi fiziniais ir technologijų mokslais lemia galimybė kur kas lengviau studijuoti pasirinkus socialinių mokslų kryptį.
„Mokykloje socialiniai mokslai nėra tokio lygio, kokio turėtų būti. Todėl ir juos mokytis daug lengviau, nei fizinius mokslus. Tie studentai, kurie nori lengviau studijuoti ir aukštojoje mokykloje, tiksliųjų mokslų nesirenka. Lietuvoje atotrūkis tarp tiksliųjų ir socialinių mokslų dar yra pernelyg didelis. Jei situacija socialinių mokslų srityje nesikeis, o tam kol kas neužtenka jėgų ir supratimo, studentai ir toliau rinksis šiuos, o ne fizinius mokslus“, – teigė S. Jurkevičius.
Šiemet valstybė turėtų finansuoti beveik 19 tūkstančių pirmakursių studijų: 9,7 tūkstančio universitetuose ir 9,2 tūkstančio kolegijose. Švietimo ir mokslo ministerija praneša, jog šiemet į aukštąsias mokyklas įstojo 81,2 procento stojusiųjų.
