Gyventojai skolinasi ir skoloms grąžinti

(V. Reivyčio nuotr.)

Vartojimo paskolą esamoms skoloms dengti ketina imti beveik kas penktas apklaustas gyventojas (18 proc.).

Šiais metais dešimtadalis Lietuvos gyventojų ketina imti vartojimo paskolą – 2,5 karto daugiau nei praėjusių metų pabaigoje. Ekonomistai šios augimo tendencijos nesureikšmina, nes dauguma gyventojų stengiasi grąžinti skolas, o ne imti naujas, rašo „Lietuvos žinios“.

Banko „Snoras“ Mažmeninio verslo tarnybos direktorius Žoržas Šarafanovičius sako, kad vien per šių metų pirmą pusmetį banko gyventojams išduotų vartojimo paskolų suma, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo 2,6 karto – iki 23,504 mln. litų. Asmenų, norinčių gauti vartojimo paskolą, padaugėjo trečdaliu. Pasak Ž. Šarafanovičiaus, vidutinė banko „Snoras“ išduotos vartojimo paskolos suma siekia 9 tūkst. litų.

Bendrovės „Sprinter tyrimai“ atlikta apklausa parodė, kad beveik trečdalis (33 proc.) apklaustųjų šiemet ketina imti nedideles vartojimo paskolas – nuo 500 iki 5000 litų, beveik tiek pat (31 proc.) respondentų numato skolintis 5-10 tūkst. litų. Apklausos duomenimis, gyventojai savo galimybes skolintis daugiau pinigų šiuo metu vertina konservatyviai. Planuojančių imti 10-20 tūkst. litų vartojimo paskolas buvo 8 proc., o daugiau kaip 20 tūkst. litų paskolas – 6 proc. Lietuvos gyventojų (pernai – 17 proc.).

Daugiausia gyventojų (pusė visų apklaustųjų) skolinsis būsto remontui, buitinei technikai, baldams ar automobiliui įsigyti.

Vartojimo paskolą esamoms skoloms dengti ketina imti beveik kas penktas apklaustas gyventojas (18 proc.), o praėjusių metų pabaigoje tokių buvo kur kas daugiau – 28 procentai. Atostogoms numato skolintis dešimtadalis apklausos dalyvių.

„Tiek Lietuvos įmonės, tiek gyventojai pasimokė per krizę. Drįsčiau abejoti, ar gyventojas, kuris pajuto krizę, vis dar bus linkęs skolintis. Todėl rimtai nevertinčiau matomo vartojimo paskolų augimo, nes vartodami ir skolindamiesi gyventojų išlieka labai konservatyvūs. Dauguma jų nesiskolina, o stengiasi grąžinti skolas, kurių prisiėmė iki krizės“, – sako Aleksandras Izgorodinas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento analitikas.