Nors turizmo informacijos centrai turėtų rūpintis vietos turizmu, nemažai jų parduoda ir keliones į užsienį.
Užsukę į Rokiškio ar Utenos turizmo informacijos centrą galite išeiti su kelionės į Egiptą ar Turkiją bilietais. Ir tai – ne išimtis, o veikiau taisyklė. Nors turizmo informacijos centrai (TIC) turėtų skatinti vietos turizmą ir supažindinti su apylinkių įžymybėmis, dalį savo veiklos jie skiria kelionėms į užsienį parduoti.
Lietuvoje TIC veikia kaip viešosios įstaigos, kurių dalininkės yra vietos savivaldybės. TIC iš savivaldybių gauna lėšų tam, kad galėtų funkcionuoti ir skleisti informaciją apie miesto, rajono ar regiono lankytinas vietas.
Tačiau daugybė TIC bendradarbiauja su didžiaisiais kelionių operatoriais ir savo patalpose ne tik siūlo lankstinukus su vietos įžymybėmis, bet ir pardavinėja keliones į užsienį.
Pavyzdžiui, Panevėžio TIC su privačiais kelionių organizatoriais dirba nuo pat centro įkūrimo. Jo atstovė Aida Žaldokaitė patvirtino, kad centras bendradarbiauja su didžiaisiais kelionių organizatoriais „Novaturu“, „Tez Tour“, „Grūda“ ir kitais.
„Mums tai yra galimybė „prisidurti“. Parduodame keliones, bilietus į keltus, turistams užsakome vizas. Vien iš savivaldybės skiriamų lėšų neišgyventume“, – teigė A. Žaldokaitė, tačiau negalėjo pasakyti, kiek lėšų Panevėžio TIC skiria miesto savivaldybė.
A. Žaldokaitė tikino, kad visgi pagrindinis Panevėžio TIC darbas yra skatinti vietos turizmą. „Maždaug 60 procentų mūsų lankytojų domisi vietos turizmo galimybėmis, likusieji 40 procentų – išvykstamuoju“, – teigė turizmo vadybininkė Aida Žaldokaitė.
Kauno regiono, Panevėžio apskrities, Rokiškio TIC bei Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centre galima įsigyti ir „Novaturo“, ir „Tez Tour“ organizuojamų kelionių. „Tez Tour“ kelionės parduodamos ir Visagino turizmo vystymo centre bei Šešupės euroregiono turizmo informacijos centre.
Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos direktoriaus pavaduotojas Juozas Raguckas mano, kad kelionių agentūrų pažymėjimus yra įsigiję trečdalis, o galbūt net pusė Lietuvos TIC. Pasak J. Ragucko, įstatymai verstis kelionių į užsienį organizavimu Lietuvos TIC nedraudžia.
„TIC tikslas yra teikti informaciją apie vietos turizmo galimybes, didinti vietovės patrauklumą. Tačiau yra finansavimo klausimai: savivaldybių skiriamų pinigų neužtenka. Todėl TIC gali užsiimti kelionių agentūrų veikla“, – aiškino J. Raguckas.
Jis pripažino, kad tokiu atveju agentūroms sukuriamos skirtingos konkurencinės sąlygos. Juk TIC vis dėlto lėšų gauna ir iš vietos savivaldybių. „Taip neturėtų būti. Tačiau kad situacija pasikeistų, TIC reikėtų papildomai finansuoti“, – sakė J. Raguckas.
Tačiau TIC kaip kelionių agentūrų veikla kelia abejonių ne tik dėl konkurencinio pranašumo. Kelionių agentūros „Lithuanian Tours“ generalinis direktorius Kęstutis Ambrozaitis teigia, kad vietos TIC dažnai nespėja atlikti tiesioginių savo funkcijų. Jo nuomone, problemos priežasčių pirmiausia reikėtų ieškoti savivaldybėse.
„Savivaldybės neretai įsteigia TIC, tačiau jiems nenumato finansavimo. Todėl TIC nelieka kito kelio, kaip tik imtis kelionių agentūros veiklos ir bandyti išgyventi. Be abejo, dėl to nukenčia tiesioginė TIC veikla, kuri tampa antraeile. Kiek mums tenka susidurti, tik nedidelė dalis TIC gali atlikti jiems priskirtas funkcijas, o ne rūpintis kelionėmis užsienyje“, – IQ.lt sakė K. Ambrozaitis.
VTD duomenimis, Lietuvos miestuose ir miesteliuose veikia 57 TIC.
