Panevėžio lėlių vežimo teatras susigrąžina ilgametę tradiciją. Dulkėtais kaimo vieškeliais ir miestelių gatvėmis vėl ruošiasi riedėti vežimas kaip iš pasakos – spalvingas ir traukiamas arklių – toks, kokį daugelis prisimena iš vaikystės.
Daugiau nei tris dešimtmečius arklių traukiamas Panevėžio lėlių teatro vežimas veždavo teatrą ten, kur jo labiausiai laukta – į mažus miestelius ir kaimus.
Vėliau šią gyvą tradiciją kuriam laikui pakeitė šiuolaikinė technika. Dabar, minint teatro 40-metį, ji atgimsta iš naujo.
Arklių ieškojo kaip su žiburiu
Jubiliejaus proga Lėlių vežimo teatras nusprendė sugrąžinti tai, kas ilgus metus buvo neatsiejama jo tapatybės dalis – vasaros gastroles arklių traukiamu vežimu.
Prieš kiek daugiau nei penkerius metus ši tradicija nutrūko.
Kaip pasakoja teatro direktorius Antanas Markuckis, pagrindinė priežastis labai paprasta – neliko, kas galėtų parūpinti arklių.
„Beveik tris dešimtmečius vasaros gastrolėms arklius paskolindavo Kėdainių rajone įsikūrusi Krakių žemės ūkio bendrovė. Jie duodavo ne tik arklius, bet ir pašarą, kartais net vadeliotoją. Bet keitėsi bendrovės struktūra ir mes likome be arklių“, – teigia A. Markuckis.
Laikinai problemą teatras sprendė pasirinkdamas šiuolaikiškesnę alternatyvą – vežimą traukdavo imituotas garvežiukas.
Mat niekaip nepavyko rasti tinkamų arklių, kurie galėtų tapti teatro dalimi.
Pasak A. Markuckio, tokie arkliai Lietuvoje – retenybė: dauguma žirgynų augina sportui ar jodinėjimui skirtus žirgus, o didžiuliam teatro vežimui reikia bent dviejų stiprių, kartu dirbti įpratusių sunkiasvorių.
Jei ir aptikdavo po vieną tokį arklį skirtingose Lietuvos vietose, bet nepratusiems dirbti kartu gyvuliams tokia kelionė sunkiai įmanoma.
Vis dėlto per Lietuvos sunkiasvorių arklių asociaciją A. Markuckiui pavyko rasti tinkamus Alytaus rajone.
„Prieš gastroles juos atsivešime. Tai bus nauja patirtis ir mums, ir jiems“, – sako teatro vadovas.
Baigia konstruoti vežimą
Sugrįžimui ruošiamasi iš esmės – tam gaminamas naujas vežimas.
Jo važiuoklė pagaminta Lenkijos bendrovėje, kuri specializuojasi karietų ir vežimų gamybos srityje, o kėbulą baigia meistras iš Paliūniškio.
Vežimas bus pritaikytas eismui, bet galės būti traukiamas tik arklių.
Tiesa, jis bus kiek mažesnis nei daugelio atmintyje išlikęs raudonasis aktorių vežimaitis, tačiau išlaikys svarbiausią savo paskirtį – galės transformuotis į keliaujančią sceną.
Prikalbino ir ūkininką
Pirmosios vasaros gastrolės numatytos gegužės 31-ąją.
Šiemet nuspręsta pernelyg toli nevykti – Lėlių vežimo teatras keliaus po Panevėžio miestą ir rajoną.
„Norisi išbandyti, kaip mums seksis su naujais žirgais ir vežimu. Sukiosimės aplink Panevėžį, vaidinsime ir mieste, o kitąmet jau plėsime geografiją“, – planuoja A. Markuckis.
Pasak teatro vadovo, nors iš šalies toks keliavimo būdas gali atrodyti romantiškas, realybė kur kas sudėtingesnė.
Šįmet vežimą su aktoriais vėl trauks arkliai. PANEVĖŽIO LĖLIŲ VEŽIMO TEATRO nuotr.
Kelionė su arkliais reikalauja ypatingo pasiruošimo. Šią vasarą kartu į gastroles leisis ir arklių savininkas.
„Įkalbinti ūkininką viską mesti ir kelioms savaitėms persikelti į Panevėžio rajoną tikrai nebuvo lengva. O ir mums tai nepigus malonumas. Daug metų šį projektą remdavo Kultūros taryba, bet šįmet iš jų negavome nė cento. Kreipėmės dėl dalinio finansavimo į Panevėžio miesto ir rajono savivaldybes, labai tikimės, kad jos palaikys mūsų idėją atgaivinti senąją tradiciją į vasaros gastroles leistis arklių vežimu. Prieš keturiasdešimt metų mano paties buvo sumanyta, kad teatras turi keliauti per miestelius ir kaimus, nešdamas tą teatro stebuklą“, – kalba A. Markuckis.
Nuo romantikos iki varginančios realybės
Pasak A. Markuckio, visa trupė supranta, kad laukia nelengvos gastrolės.
Reikės spręsti ir labai praktiškus klausimus: kur žirgus ganyti, kur pagirdyti, kaip juos prižiūrėti kasdienėje kelionėje – be vietos bendruomenių pagalbos vargu ar aktoriams pavyks išsiversti.
„Anksčiau viską darydavau vienas – ir šerdavau, ir girdydavau, naktimis keldavausi arklių perkelti, saugodavau. Pasitaikydavo ir tokių, kurie žirgus paleisdavo“, – prisimena jis.
Pasak A. Markuckio, keliauti arklių traukiamu vežimu XXI amžiuje tapo dar sudėtingiau.
„Dabar visi skuba, signalizuoja, baido žirgus. Keliai labai apkrauti, todėl tokia kelionė jau tampa ir šiek tiek pavojinga“, – sako jis.
Kelionės arklių vežimu niekada nebuvo paprastos.
Teatralams teko ir iki pilvo murdytis dumble bandant ištraukti įklimpusius žirgus, ir gaudyti pabėgusius gyvulius.
„Vien nuvažiuoti į Palangą užtrukdavo šešiolika dienų. Per tą laiką dar du kartus tekdavo perkaustyti arklius, nes nudildavo pasagos. Jokio kito transporto neturėjome, bet, laimei, kaimuose dar būdavo kalvių“, – sako A. Markuckis.
Jis prisimena, kad arklio kaustymas taip pat buvo rimtas iššūkis.
„Arklys sveria apie toną, o kad senutėlis kalvis galėtų jį pakaustyti, turėdavau laikyti koją. Bijodavau, kad nenusviestų kelis metrus į priekį, bet pasirinkimo nebuvo – be pasagų toli nenuvažiuosi“, – prisimena Lėlių vežimo teatro vadovas.
Šiais laikais, anot jo, daug paprasčiau, bet aktorius tokioje kelionėje vis tiek kandžios uodai, bimbalai, puls erkės.
„Arklys prakaituoja ir skleidžia specifinį kvapą. Bus ir nepatogių situacijų, kai žirgai ką nors paliks kelyje, o žmonės viską mato ir ne visada tuo džiaugiasi“, – atvirai kalba teatro vadovas.
Kaime retenybė
Visgi aktoriams visus kelionės vargus atperka šilti susitikimai su žiūrovais.
Pasak A. Markuckio, Lėlių vežimo teatro išskirtinumas visuomet būdavo tas, kad teatras pasiekia net tuos, kurie neturi galimybės atvykti į miestą.
Per beveik keturis dešimtmečius vasaros kelionių Panevėžio lėlininkai išmaišė kone visą Lietuvą – nuo Žemaitijos iki Vilniaus krašto.
A. Markuckis šypsosi: šiandien net ir kaimuose arkliai tapę retenybe, todėl mažiesiems žiūrovams galimybė juos pamatyti ar paglostyti bus ne mažesne atrakcija nei pats spektaklis.
Ypač tiems, kurie nėra išlepinti pramogų ir kuriems kiekvienas renginys virsta tikra švente.
Nors klajonės po miestelius ir kaimus reikalauja daug pastangų, teatro kūrėjas neabejoja jų prasme.
„Žinome, kad kiekvienoje vietoje mūsų laukia mažieji žiūrovai. Teatras tam ir buvo sukurtas – juk ir jo pavadinimas Lėlių vežimo teatras. Kol galėsime, tol ir tęsime savo tradiciją“, – sako A. Markuckis.
