Magistraliniai dujotiekiai – vertingiausias „Lietuvos dujų“ turtas.
Lietuvai mainais už šiuo metu valdomas 17,7 proc. „Lietuvos dujų“ akcijų nepavyks perimti magistralinių dujotiekių, kurie sudaro didžiąją dalį dujų įmonės vertės. Už trokštamą strateginį turtą mūsų valstybei teks pakloti nemažą pinigų sumą. O su kiek nulių ji bus, lems pasirinkti „Lietuvos dujų“ turto vertinimo būdai.
Praėjusią savaitę prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė Gamtinių dujų įstatymo pataisas, kurios numato griežčiausią Trečiojo ES energetikos paketo nuostatų įgyvendinimo variantą – visišką dujų perdavimo sistemos ir perdavimo sistemos operatoriaus nuosavybės atskyrimą nuo gavybos ir tiekimo veiklos.
Energetikos ministras Arvydas Sekmokas ne kartą tvirtino, kad valstybė siekia magistralinius dujotiekius perimti savo žinion. Tačiau Vyriausybė dar nėra nurodžiusi konkretaus veiklų atskyrimo modelio.
Tikėtina, kad „Lietuvos dujos“ bus suskaldytos į dvi atskiras įmones: viena valdys perdavimo sistemą – šalies magistralinius dujotiekius ir infrastruktūrą, o kita vykdytų dujų tiekėjos funkcijas.
Tačiau dėl konkrečios „Lietuvos dujų“ pertvarkos eigos ir akcininkų struktūros naujose įmonėse teks apsispręsti didiesiems dabartinės dujų tiekimo įmonės bendraturčiams: Vokietijos koncernui „E.ON Ruhrgas International“ (valdančiam 38,9 proc. „Lietuvos dujų“ akcijų), Rusijos dujų tiekėjui „Gazprom“ (37,1) ir Energetikos ministerijai (17,7 proc.), kurios iniciatyva pertvarka bus vykdoma.
„Lietuvos dujų“ skaidymas turėtų būti baigtas ne anksčiau nei 2013 m., o iki tol akcininkų laukia sunkios derybos, kurių eigą ir galimus sprendimų scenarijus ekonomikos ir finansų ekspertai vertina gana atsargiai.
Tiekimo dalis tinklams neprilygsta
Energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas, buvęs Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) vadovas, tvirtina, kad „Lietuvos dujų“ pertvarkos planą lems Vyriausybės sprendimai.
Per artimiausius 4-5 metus, kol vyks statybos ir „Lietuvos dujų“ pertvarka, Rusijos dujų tiekėja pasistengs atgauti bent dalį tų pinigų, kuriuos praras po įmonės suskaidymo.
Svarbiausias jų – ar nuo „Lietuvos dujų“ atskirti dujotiekių tinklai bus palikti tik valstybės rankose, ar galės būti valdomi ir privačių investuotojų. Jeigu būtų pasirinktas pastarasis variantas, tuomet labai tikėtina, kad dujų tinklus valdytų Lietuvos Vyriausybė su Vokietijos koncernu, o tiekimas atitektų „Gazprom“.
V. Jankauskas prisiminė, kad prieš dešimtmetį, rengiantis privatizuoti „Lietuvos dujas“, buvo svarstoma, kad Vokietijos koncernas „E.ON Ruhrgas International“ rūpinsis dujų tinklais ir gal net juos integruos su kitų Vakarų Europos tinklais, o „Gazprom“ užsiims tik dujų tiekimu.
Tačiau jeigu Vyriausybė apsispręs išlaikyti dujų tinklus savo rankose, tam teks sukrapštyti nemenką pinigų sumą.
V. Jankauskas svarsto, kad dujų perdavimo tinklai sudaro didžiąją dalį „Lietuvos dujų“ turto vertės, nes tiekti kurą jokio didelės vertės turto nereikia – pakanka kompiuterio sutartims pasirašyti.
Taigi dar vienas aktualus klausimas – kokią dalį dujų tinklų, kurie yra magistraliniai ir skirstomieji, planuoja valdyti Lietuvos Vyriausybė? Tikėtina, kad Energetikos ministerijos akiratyje yra atsidūrę aukšto slėgio magistraliniai, dar vadinami strateginiais, tinklai, nes būtent jų reikės Lietuvai pasistačius suskystintųjų dujų terminalą.
„Manau, kad magistraliniai tinklai gali sudaryti mažiausiai du trečdalius „Lietuvos dujų“ vertės. O gal net ir tris ketvirtadalius?“ – svarstė buvęs VKEKK vadovas.
Jis pridūrė, kad šio turto vertė bus nustatyta ne pagal „Lietuvos dujų“ buhalterinę kapitalizaciją (kuri šiuo metu siekia 1,285 mlrd. litų), o tarpusavio derybų keliu.
Kas svarbiau: turtas ar pinigai?
Banko „Finasta“ Kapitalo rinkų departamento analitikas Tadas Povilauskas įsitikinęs, kad Vyriausybė turėtų savo rankose išlaikyti dujų perdavimo tinklų įmonę.
Realiausias scenarijus, anot „Finastos“ atstovo, būtų išskaidyti „Lietuvos dujas“ į dvi arba tris atskiras įmones: viena jų valdytų magistralinius dujų perdavimo tinklus, o skirstomieji tinklai ir tiekimas atitektų antrai bendrovei arba pastarąsias veiklas pasidalytų dvi įmonės.
Dabartiniai „Lietuvos dujų“ akcininkai kiekvienoje šioje įmonėje galėtų turėti proporciškai po tą pačią akcijų dalį, kurią ir šiuo metu valdo ir dujų įmonėje. Tačiau kadangi įstatymai reikalauja atskirti dujų perdavimo ir tiekimo veiklas, Lietuvos Vyriausybei tektų išpirkti iš kitų bendraturčių būsimosios dujų perdavimo bendrovės akcijas.
T. Povilauskas pritarė V. Jankausko nuomonei, kad magistraliniai dujų tinklai yra vertingiausia „Lietuvos dujų“ dalis, jeigu būtų vertinamas pats turtas. „Finastos“ atstovas svarstė, kad magistraliniai dujotiekiai gali būti verti apie 1,5-2 mlrd. litų, nors galutinę sumą lemtų pirkėjo ir pardavėjo derybos.
Kur kas mažiau Vyriausybei už magistralinius dujotiekius tektų pakloti, jeigu jie būtų vertinami pagal generuojamus pinigų srautus.
Tokiu atveju vertingiausia „Lietuvos dujų“ dalimi taptų tiekimas, nes dujotiekiai reikalauja daugiau investicijų, nei suteikia galimybių užsidirbti pelno.
Taigi Vyriausybei, kaip prognozavo T. Povilauskas, labiau parankus būtų pinigų srautų vertinimo metodas. Beje, toks buvo pasirinktas ir skaidant „Leo LT“.
Pašnekovas abejojo, ar Vyriausybė apsispręstų dujų perdavimo įmonę atiduoti privačiam investuotojui: „Kadangi magistraliniai dujotiekiai didelio pelno negeneruoja, tai ši veikla privačių investuotojų nesudomintų. Išskyrus „Gazprom“, kuris per Lietuvą tiekia dujas Kaliningrado sričiai. O Lietuvai dujų perdavimo tinklai – energetinio saugumo garantas“.
Smulkiesiems akcininkams, valdantiems 6,3 proc. „Lietuvos dujų“ akcijų, bus parankiau šlietis prie „Gazprom“, nes būtent dujų tiekimas yra pelningiausia įmonės veiklos dalis.
„Gazprom“ lengvai neatiduos
Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos vadovas Valdas Lukoševičius taip pat įsitikinęs, kad 17,7 proc. šiuo metu mūsų valstybės valdomos „Lietuvos dujų“ akcijos bus tik dalis įnašo, kurį teks pakloti už perimamus dujų perdavimo tinklus.
Jo nuomone, Vyriausybė sieks savo rankose išlaikyti daugiau kaip 50 proc., tačiau kokiomis finansinėmis sąlygomis, priklausys nuo derybų eigos ir kitų akcininkų pozicijos.
„Nemanau, kad „Gazprom“ lengvai atsisakys magistralinių tinklų, kuriais pasiekia Kaliningrado sritį ir kitus klientus. Tačiau Vyriausybės pozicija perimti šiuos tinklus savo žinion ir per juos prijungti suskystintų dujų terminalą, yra teisinga. Tikiu, kad tai bus mūsų energetikos sistemos konkurencingumo didinimo veiksnys. Jeigu Lietuva turės kitų dujų tiekimo šaltinių, „Gazprom“ monopolis tikrai sumažės“, – dėstė V. Lukoševičius.
Pigesnių dujų nebus
Taigi artimiausiais metais „Lietuvos dujų“ akcininkams teks įveikti nelengvų derybų maratoną, siekiant išskaidyti bendrovę suderinant dabartinių bendraturčių interesus. Jeigu tai apskritai įmanoma.
V. Jankauskas neslepia skeptiško požiūrio, kad Lietuva be reikalo pasirinko kraštutinį Trečiojo energetikos paketo įgyvendinimo scenarijų. Jis įsitikinęs, kad tokios pertvarkos neatpigins Lietuvos vartotojams dujų, kaip žada energetikos ministras A. Sekmokas.
„Ši pertvarka, žinoma, padidins Lietuvos energetinį saugumą, padidins dujų tiekimo galimybes. Tačiau atsigabenti laivais dujas kainuoja brangiau nei jas gauti dujotiekiu. Energetikos ministras sako, kad amerikiečiai parduos Lietuvai 30 proc. pigesnių dujų. O kodėl jie turėtų tą daryti, jeigu bet kam kitam Europoj galėtų parduoti brangiau?“ – retoriškai klausė V. Jankauskas.
V. Lukoševičius laikėsi nuomonės, kad suskystintųjų terminalas vis dėlto turėtų išplėsti Lietuvos dujų tiekėjų sąrašą. Tačiau per artimiausius 4-5 metus, kol vyks statybos ir „Lietuvos dujų“ pertvarka, Rusijos dujų tiekėja pasistengs atgauti bent dalį tų pinigų, kuriuos praras po įmonės suskaidymo.
„Netikiu, kad derybos su „Gazprom“ dėl mažesnių dujų kainų bus veiksmingos. Rusijos bendrovė pasinaudos proga užkelti dujų kainas, kad mūsų vartotojai jai sumokėtų pinigus, kuriuos ji tikėjosi sukaupti per ilgesį laiką“, – prognozavo konsultantų asociacijos vadovas.
Skaičiuodamas Lietuvos planuojamus energetikos projektus – suskystintų dujų terminalą, „Lietuvos dujų“ pertvarką, elektros jungtis su Lenkija ir Skandinavija, dujų saugykla – buvęs VKEKK vadovas svarstė, kad didžiąją išlaidų dalį vis tiek teks padengti vartotojams.
