Valstybinis verslas.
Viena iš sąlygų Baltarusijai, gavusiai paskolą iš Eurazijos ekominė bendrijos, – privatizuoti valstybei priklausantį turtą. Tai galėtų kaimyninėje valstybėje sukurti naujų galimybių ir Lietuvos verslininkams. Tiesa, kaip rodo praeitis, apie privatizavimą Baltarusijoje jau ne vienerius metus garsiai kalbama, tačiau realūs procesai vyksta labai vangiai.
Advokatų kontoros „Sorainen“ partneris Minske Maksimas Salahubas atkreipia dėmesį, kad iki šiol Baltarusijoje žlugo ne vienas bandymas privatizuoti įmones. Pavyzdžiui, į 2008-2010 metų programą buvo įtraukta apie 600 kompanijų pavadinimų. Iš jų parduota apie 10. Dėl likusių įmonių taip ir nebuvo paskelbti aukcionai arba šie aukcionai žlugo.
Iki šiol ypač sudėtinga būdavo dalyvauti privatizavime užsieniečiams. Mat informaciją apie įmonės pardavimo konkursą galima gauti tik prieš mėnesį. O tokio laikotarpio gerokai per mažai, kad gautum visą būtiną informaciją ir spėtum ją įvertinti. Tad vienintelė išeitis, M. Salahubo teigimu, – iš anksto susirinkti informaciją apie dominančią įmonę, jei ji yra įtraukta į privatizavimo programą, ir laukti, kada bus paskelbtas jos pardavimo konkursas.
Į 2011-2013 metų privatizavimo programą įtraukta apie 200 įmonių.
Dairosi į Azijos pusę
Privatizuoti turtą baltarusius itin aktyviai ragino Rusija, į kurios petį atsirėmė valiutos krizės iš kojų verčiamas Aliaksandras Lukašenka. Tuo metu pasigirdo spėlionių, kad rusai sau susikurs galimybę perimti Baltarusijos valdomas įmones. Tačiau šias spėliones tildė kita versija: esą iš Kremliaus gautas nurodymas nepirkti jokių stambių įmonių Baltarusijoje, nes gavęs pinigų A. Lukašenka bent kuriam laikui užkamšys skyles skęstančiame valstybės finansų laive. Tokiu atveju Baltarusijos prezidentas vėl taptų nebe toks sukalbamas.
Kad ir kaip ten bebūtų, itin stambus kąsnis – Baltarusijos trąšų kompanija „Belaruskalij“ bent jau kol kas nebus tiesiogiai parduodama rusams. Kaip galimas „Belaruskalij“ pirkėjas buvo minimas Rusijos magnato ir parlamentaro Suleimano Kerimovo valdomas „Uralkalij“.
Dabar svarstoma dalį „Belaruskalij“ akcijų pirminio viešo siūlymo (IPO) būdu parduoti per biržą. Pasak M. Salahubo, eiti į Londono biržą baltarusiai yra nepasiruošę. Todėl „Belaruskalij“ IPO galėtų vykti vienoje iš Azijos biržų.
Beje, Azijos kompanijos jau rodo susidomėjimą investicijomis Baltarusijoje, tik ne trąšų rinkoje. Kinijos kompanijos ZTE ir „Huawei“ gali įsigyti Baltarusijos ryšio įrangos gamintojos „Promsviaz“ akcijų.
Domisi ir lietuviai
Galimuose stambiuose privatizavimo konkursuose Lietuvos vardas neminimas. Tačiau galimybės lietuviams įsigyti smulkesnes įmones – visai realios.
Portalas tut.by cituoja Baltarusijos ambasadorių Lietuvoje Vladimira Dražiną, kuris teigia, kad investuotojai iš Lietuvos domisi dviem bendrovėmis – kombinatu „Etanol“ ir Minsko margarino gamykla.
„Šios bendrovės gali sulaukti investicijų iš Lietuvos investuotojų, kurie suinteresuoti bendrovių plėtra ir jų produkcijos eksportu“, – sakė V. Dražinas.
Teisininkas M. Salahubas atkreipia dėmesį, kad lietuviai Baltarusijos rinkoje laukiami ne tik kaip investuotojai, bet ir kaip vadovai. Yra ne vienas pavyzdys, kai Vakarų kompanija nusiperka įmonę Baltarusijoje, o šiai vadovauti paskiria lietuvį.
