Nedarbo lygis Airijoje pasiekė 17 metų aukštumas.
Airiją purtančią ekonominę krizę politikai mėgina spręsti priešingai nei reikėtų. Todėl ji vis labiau įsisiūbuoja palikdama be darbo tiek šalies gyventojus, tiek čia laimės ieškančius imigrantus, teigia Briuselyje įsikūrusio Europos profesinių sąjungų instituto (angl. European Trade Union Institute) analitikas Rory O’Farrelas.
Interviu portalui IQ.lt R. O’Farrelas teigė, kad nuo praėjusių metų lapkričio, kai Airija užsitikrino 85 mlrd. eurų vertės paramos paketą, situacija šalies darbo rinkoje nuolat prastėjo. Šių metų birželį nedarbo lygis šalyje pasiekė 14,2 procento.
„Manęs tai nestebina, nes politikai šią paklausos krizę sprendžia taip, lyg tai būtų pasiūlos krizė. Kai kurios priemonės yra visiškai priešingos negu reikėtų“, – sakė R. O’Farrelas. Jis paaiškino, kad 1970-ųjų naftos krizė buvo pasiūlos krizė, o Didžioji depresija – paklausos krizė. Todėl dabartinę krizę esą reikėtų spręsti maždaug taip, kaip buvo sprendžiama Didžioji depresija.
„Tačiau Airija griežtai laikosi Tarptautinio valiutos fondo (TVF), Europos Sąjungos (ES) ir Europos centrinio banko (ECB) parengtos taupymo programos. Manau, kad būtent todėl Airija vis dar neišsikapstė iš krizės“, – tikino R. O’Farrelas. Jis svarstė, kad užuot skyrusi milijardus eurų bankams, šalis juos galėtų skirti infrastruktūros plėtrai. Taip esą gerėtų Airijos konkurencingumas būtų sukurta naujų darbo vietų.
Užsieniečius atleidžia pirmiausia
Airijos centrinio statistikos biuro duomenimis, per pastaruosius dvejus metus pašalpas pageidaujančių gauti airių skaičius auga. 2009 metų birželį jų buvo kiek daugiau nei 415 tūkst., o šių metų birželį – jau 458 tūkst. Tai yra daugiausia per pastaruosius dvejus metus. Užsieniečių, prašančių bedarbių pašalpų, skaičius išlieka stabilus – 77-80 tūkstančių.
Todėl R. O’Farrelas daro išvadą, kad darbo netekę ir jo nerandantys atvykėliai palieka šalį. Statistika rodo, kad užsieniečių nedarbo lygis Airijoje siekia apie 18 proc. Todėl pastaruoju metu atvykėlių dalis iš naujų ES valstybių narių, tokių kaip Lietuva, Airijoje sumažėjo nuo 6,2 iki 5,4 procento.
„Aš manau, kad imigrantai dažniau nei airiai praranda darbus dėl dviejų priežasčių. Pirmiausia, jie dirbo tuose sektoriuose – pavyzdžiui, statybų, apgyvendinimo, maitinimo, – kuriuose itin smarkiai mažėjo užimtumas. Antra, Airijos darbdaviai, atleisdami darbuotojus, laikosi politikos iš pradžių atleisti naujus kolektyvo narius, jaunimą ar atvykėlius iš kitų šalių“, – sakė R. O’Farrelas.
Mūsų šalies Statistikos departamento duomenys rodo, kad 2010 metais išvykimą į Airiją deklaravo kiek daugiau nei 13 tūkst. gyventojų, o 2009 metais – beveik 3 tūkst, o 2008 metais – beveik 2 tūkst. gyventojų.
Kalbėdamas apie lietuvius imigrantus R. O’Farrelas sakė, kad kai kurie jų į Airiją vyksta tik tam, kad kelerius metus čia padirbtų, susitaupytų pinigų ir pajėgtų nusipirkti būstą. Prastėjant situacijai darbo rinkoje, dalis jų esą grįš namo arba vyks dirbti į kitas ES šalis.
„Jiems neturėtų būti sunku susirasti darbą kitose ES šalyse. Be to, lietuviams greičiausiai patrauklesnės tokios šalys kaip Švedija ar Vokietija“, – svarstė R. O’Farrelas. Tiesa, IQ.lt neseniai rašė, kad daliai į Vokietiją išvykti dirbti norinčių lietuvių kelią užkerta kalbos barjeras.
Neabejoja, kad prireiks dar paramos
Paklaustas apie ateities perspektyvas, R. O’Farrelas sakė, kad jos ganėtinai niūrios.
„Airijos eksporto sektorius, kuriame veikia ir daug JAV kompanijų, tokių kaip „Google“, yra labai konkurencingas, samdo darbuotojus. Gerai sekasi ir žemės ūkiui. Deja, šie sektoriai įdarbina mažai žmonių“, – sakė analitikas. Jis pridūrė abejonantis, ar Airijos eksportas gali stiebtis taip sparčiai, kad susidorotų su krize – ypač todėl, kad pasaulio ekonomika dar ganėtinai silpna.
R. O’Farrelas aiškino, kad didžioji darbo jėgos dalis dirba viešajame sektoriuje, restoranuose, statybose. O vyriausybei toliau karpant biudžeto išlaidas šie sektoriai esą trauksis ir toliau.
„Nedarbas Airijoje gali mažėti dėl emigracijos, tačiau net ir tuo atveju, jei vyriausybė pakeis taktiką, manau, kad situacija negerės dar bent penkerius metus“, – sakė R. O’Farrelas.
Iš Airijos kilęs analitikas taip pat tikino neabejojantis, kad šaliai prireiks antro tarptautinių kreditorių paramos paketo. „Beveik visi Airijoje sutinka, kad mums prireiks daugiau paramos. Tarp taip galvojančiųjų yra ir įvairaus rango politikų“, – pridūrė R. O’Farrelas.
Kiek anksčiau užsienio žiniasklaida skaičiavo, kad iš praėjusiais metais gauto 85 mlrd. eurų paramos paketo silpniems bankams paremti teks skirti 35 mlrd. eurų. Tačiau Airijos finansų ministras Michaelas Noonanas tikisi, kad bankams užteks maždaug 18 mlrd. eurų. Tokiu atveju liktų 67 mlrd. eurų iš kurių būtų galima padengti 58 mlrd. eurų biudžeto deficito ir kitų skolų 2011-2013 metais.
2014 metams airiai dar turėtų 9 mlrd. eurų. Šalies biudžeto deficitas tais metais, prognozuojama, sieks 8 mlrd. eurų, todėl ji neturės už ką išpirkti 11 mlrd. eurų vertės obligacijų. Vadinasi, Airijai papildomai reikės bent 10 mlrd. eurų tam, kad galėtų vykdyti visus įsipareigojimus.
Airijos bendrasis vidaus produktas (BVP) pirmąjį šių metų ketvirtį augo 1,3 proc. Tai yra geriausias rezultatas per pastaruosius trejus metus. Jis užmaskavo smarkiai smukusį privatų vartojimą, tačiau nepaslėpė nuogąstavimų, kad BVP aukštyn tempęs eksportas gali įstrigti, nes pagrindiniams prekybos partneriams prognozuojamas žemesnis ekonomikos augimas.
TVF prognozuoja, kad valstybės skola 2013 metais pasieks 120 proc. BVP. Todėl tam, kad įtikintų finansų rinkas pajėgsianti ją suvaldyti, Airija privalo atgaivinti vidaus paklausą. Tačiau, nedarbo lygiui pasiekus 17 metų aukštumas, o valdžiai įgyvendinant šešerių metų taupymo planą, gyventojai neskuba tuštinti parduotuvių lentynų.
