Druskininkams užklijuotos ir garsiausio šalies kurorto, ir probleminės teritorijos etiketės.
Už verslumą ir turizmo skatinimą ne kartą įvertinti Druskininkai oficialiai tebelaikomi viena problematiškiausių vietovių Lietuvoje. Nors kurortas giriasi gausiais turistų srautais ir ambicingais projektais, jam tenka ir ES paramos bei valstybės biudžeto lėšos, skiriamos probleminėms teritorijoms.
Dar prieš ketverius metus Vyriausybės nutarimu probleminėms teritorijoms buvo priskirta 14 iš 60 šalies savivaldybių. Tai savivaldybės, kuriose yra santykinai aukštas nedarbo lygis ir didelė socialinės pašalpos gavėjų dalis. Druskininkai – vienintelis į probleminių teritorijų sąrašą įtrauktas kurortas.
Tačiau netgi ES paramos lėšas administruojanti Finansų ministerija Druskininkus neseniai įvardino kaip savivaldybę, sėkmingiausiai įsisavinančią ES paramos lėšas. Kodėl šimtus milijonų litų pritraukiantys Druskininkai šiandien priskiriami problematiškiausiems Lietuvos regionams?
„Sunku pasakyti, ne aš tuos kriterijus sugalvojau ir ne aš pagal juos vertinau“, – IQ.lt teigė Druskininkų meras Ričardas Malinauskas.
Įvedė rinkliavą nakvojantiems
2007 m. Vidaus reikalų ministerija (VRM) pasiūlė įrašyti į probleminių regionų sąrašą savivaldybes, kurių santykinis nedarbo lygis ir socialinių pašalpų gavėjų skaičius buvo daugiau kaip 60 proc. prastesni už šalies vidurkį.
Prieš kelerius metus nedarbo problema Druskininkuose iš tiesų buvo viena opiausių šalyje. Tačiau pastaruoju metu situacija keitėsi į gerąją pusę: pavyzdžiui, šių metų birželį Druskininkuose registruota mažiausiai bedarbių visoje Alytaus apskrityje. Druskininkų savivaldybėje birželį registruotas nedarbo lygis siekė 12,5 procento ir tik 1,3 proc. punkto (arba 12 proc.) viršijo vidutinį Lietuvos nedarbo lygį.
Socialinę pašalpą gaunančių gyventojų dalis Druskininkų savivaldybėje per pastaruosius porą metų išaugo ir pernai siekė jau 8,13 proc. Bet socialinės pašalpos gavėjų skaičius didėjo visoje Lietuvoje ir pernai siekė 5,43 proc. Taigi nors socialinių pašalpų gavėjų Druskininkuose yra 50 proc. daugiau nei Lietuvos vidurkis, skirtumas vis dėlto nesiekia 60 procentų.
Tačiau vargu ar apie teritorijų problematiškumą galima spręsti remiantis tik šiais dviem skaičiais. Visus metus veikiantys sveikatingumo ir SPA centrai, vandens pramogų ir nuotykių parkai, konferencinio turizmo infrastruktūra – visa tai Druskininkams leidžia kasmet didinti turistų srautus ne tik vasarą. Nuo pat 2002 m. turistų skaičius Druskininkuose augo kasmet ir tik užpernai, ekonominės krizės įkarštyje, smuktelėjo iki 172 tūkstančių. Tačiau jau pernai Druskininkuose vėl apsilankė ir bent vieną naktį praleido daugiau kaip 212 tūkstančių turistų.
Gausūs atvykėlių srautai gerokai papildė ir vietos apgyvendinimo sektoriaus kišenes. Pernai maždaug pusė atvykėlių nurodė apsistoję Druskininkų sanatorijose bei SPA centruose, 37 procentai – viešbučiuose.
Be to, šiemet Druskininkai įvedė naują rinkliavą apsistojantiems kurorte. Nuo birželio visi poilsiautojai turi mokėti po 2 litus už kiekvieną apgyvendinimo įstaigoje praleistą naktį. Tokio mokesčio, be abejo, negali įsivesti kitos probleminės teritorijos, kurioms apie kurorto statusą lieka tik pasvajoti.
Kilstelėti Druskininkus į naujas turizmo aukštumas turėtų ir milžiniškas žiemos pramogų kompleksas, kurį planuojama atidaryti dar šią vasarą. Jau parengtas ir techninis dar vienos pramogos projektas: nuo miesto centro per Nemuną planuojama nutiesti lyną iki žiemos pramogų komplekso. Pramogautojai galės išbandyti daugiau nei kilometro ilgio gondolų trasą.
Situacija pasikeitė
Druskininkų meras R. Malinauskas pripažino, kad šiandien jo vadovaujamai savivaldybei vargu ar sąžininga užkabinti probleminės teritorijos etiketę.
„Tie kriterijai buvo sugalvoti prieš kelerius metus, mes juos tada atitikome. O šiandien situacija keičiasi. Bet jei ir skirta lėšų probleminėms teritorijoms, tai jų labai nedaug“, – IQ.lt teigė R. Malinauskas.
Lėšos probleminėms teritorijoms skiriamos iš ES struktūrinės paramos fondų ir Lietuvos biudžeto. Probleminėms teritorijoms priskirtoms savivaldybėms iš ES fondų numatoma skirti iki 107 milijonų litų 2007 – 2013 m. laikotarpiu.
Pagal ES paramos priemonę „Probleminių teritorijų plėtra“ Lietuvoje įgyvendinta arba šiuo metu įgyvendinama 19 projektų. Druskininkai savąjį projektą jau įgyvendino – įrengė universalų sporto aikštyną. Tam iš ES fondų buvo gauta daugiau kaip 3,5 milijono litų.
Šią savaitę Ūkio ministerija paskelbė apie naują priemonę „Invest LT-2“, kuria bus skatinamos Lietuvoje veikiančių įmonių investicijos probleminėse teritorijose. Numatytas priemonės biudžetas viršija 16 milijonų litų, bet jei priemonė pasiteisins, suma bus padidinta.
Tačiau Druskininkai itin sėkmingai naudoja ne tik probleminėms teritorijoms skirtą struktūrinių fondų paramą. Finansų ministerija (FM) Druskininkų savivaldybę išskyrė kaip sėkmingiausią gebėjimo pasinaudoti ES parama pavyzdį. Utenos, Rietavo rajonų, Elektrėnų ir Druskininkų savivaldybės pirmauja pagal ES remiamų projektų įgyvendinimą 2007–2013 m. laikotarpiu. Tarp lyderių Druskininkai buvo ir ankstesniame, 2004 – 2006 m. finansavimo laikotarpyje.
Nuo 2000 m. Druskininkų savivaldybė įsisavino apie 350 milijonų litų iš įvairių fondų. Tačiau, kaip teigiama FM pranešime, į šią sumą įtrauktos tik savivaldybės projektams skirtos lėšos: pridėjus verslo pritrauktą paramą, skaičius dar gerokai ūgtelėtų.
Prognozės – pesimistinės?
Pernai Vyriausybė iš naujo peržiūrėjo probleminių teritorijų sąrašą, tačiau nusprendė jo nekoreguoti. Tuomet vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis teigė, jog per kelerius metus kone visa Lietuva tapo problemine teritorija. O keisti skurdžiausių savivaldybių sąrašo esą neverta dėl to, kad jų plėtrai jau patvirtintas finansavimas.
VRM regioninės politikos departamento direktoriaus Arūno Plikšnio nuomone, Druskininkų savivaldybės socialinę situaciją sudėtinga vertinti vienareikšmiškai.
„Didžiausios problemos buvo ir išlieka Druskininkų savivaldybės kaimuose ir miesteliuose, pavyzdžiui, Leipalingyje, Viečiūnuose. Taip pat dėl specifinių Druskininkų savivaldybės darbo rinkos poreikių: nors darbuotojų poreikis turizmo sektoriuje išlieka aukštas, nemažos gyventojų dalies amžius, įgūdžiai ir kvalifikacija keliamų reikalavimų neatitinka.
Pastaruosius pusantrų metų socialiniai rodikliai Druskininkų savivaldybėje pamažu gerėja. Tačiau situacija turėtų išlikti problematiška ir dar kelerius metus“, – prognozavo A. Plikšnys.
Nors Druskininkai priskiriami probleminėms teritorijoms, pats miestas negali pretenduoti į daugiabučių renovacijai skirtą ES paramą. Parama pagal priemonę „Daugiabučių namų atnaujinimas pirmiausia didinant jų energijos vartojimo efektyvumą“ skirta tik savivaldybei priklausančiam Viečiūnų kaimui ir Leipalingio miesteliui. VRM teigimu, parama patiems Druskininkams neteikiama dėl aukšto investicijų lygio mieste ir aktyvios būsto rinkos.
