A. Bėrzinis atvažiavo susipažinti.
Latvijos žiniasklaida aptarinėja prezidento Andrio Bėrzinio vizitą į Lietuvą bei svarsto, ar latviai prisijungs prie Visagino atominės elektrinės (AE) statybos. Iš spaudos puslapių nedingsta ir buvusio prezidento Valdžio Zatlero pavardė – apžvelgiami ne tik jo planai kurti naują partiją, bet ir skaičiuojamos pirmosios nesėkmės.
„Dienas bizness“
Kaimynai bendradarbiauja, ginčijasi, susipažįsta
Taip apie šiandien Lietuvoje vykstantį naujojo Latvijos prezidento Andrio Bėrzinio vizitą rašo latvių spauda. Pabrėžiama, kad šis vizitas skirtas tik susipažinti su lietuvių politikais. Tačiau neabejojama: A. Bėrzinis Vilniuje daug kalbės apie Visagino AE bei Baltijos šalių energetinę nepriklausomybe.
Dienraštis „Dienas bizness“ primena A. Bėrzinio žodžius, kad Visagino AE projektas jo šaliai per brangus – Latvija jame dalyvauti negalės. Anot prezidento, finansiškai prisidėjus prie Visagino AE projekto, būtų suduotas stiprus smūgis Latvijos ekonomikai, dar tik atsigaunančiai po krizės. Taip pat labai padidėtų valstybės skola, o tai taptu rimta kliūtimi įsivesti eurą.
„Dienas bizness“ pabrėžia, kad kova tarp naujųjų AE projektų Baltijos regione aštrėja. Kalbama apie trijų AE statybą – Baltarusijoje, Baltijos AE Kaliningrado srityje ir Visagino AE. Dienraštis daro išvadą: šią kovą laimės tas, kuriam pavyks pirmajam pastatyti AE.
Nors Rusija, pasak „Dienas bizness“, į Baltijos AE statybą jau yra investavusi per 100 mln. eurų, negalima visiškai ignoruoti ir Lietuvos. Kaliningrado srityje pagaminta elektros energija bus skirta daugeliui Europos šaliu, tarp jų – ir Skandinavijai.
Pirmasis Baltijos elektrinės blokas turėtų pradėti veikti jau 2016 metais. Lietuva – svarbi tranzitinė valstybė rusiškai elektros energijai tiekti kitoms Baltijos bei Skandinavijos šalims. Todėl Rusija esą privalės ieškoti dialogo su Lietuva. Pastaroji, anot „Dienas bizness“, su rusais derėtis kol kas atsisako.
Pirmoji V. Zatlero nesėkmė
Latvijos žiniasklaida nesėkme vadina V. Zatlero atsisakymą vieno interneto portalo tiesioginiame eteryje susitikti įtakingiausiu šalies oligarchu laikomu Ventspilio meru Aivaru Lembergu.
Kaip rašo „Diena“, abiem politikams buvo siūloma referendumo išvakarėse išsakyti savo nuomonę apie didžiausius šalies skaudulius – valstybės teisinės sistemos būklė, valstybės turto iššvaistymą, nešvarią politiką, taip pat siūlyta aiškiai apibrėžti oligarcho sąvoką bei aptarti daugelį kitų klausimų.
V. Zatleras ir A. Lembergas pasirinkti dėl itin sudėtingų tarpusavio santykių bei vienas kitam nuolat žertos kritikos dar tuo metu, kai V.Zatleras ėjo šalies prezidento pareigas.
Kadenciją baigęs prezidentas atsisakė dalyvauti diskusijoje pareiškęs, kad niekada gyvenime – kad ir kokias pareigas beužimtų – nediskutuos su, pasak V. Zatlero, valstybės plėtrai sąmoningai trukdančiais oligarchais A. Šleseriu, A. Škele bei A. Lembergu. V.Zatleras paragino ir kitus politikus bei savo bendraminčius sekti šiuo pavyzdžiu.
Tuo metu A.Lembergas sutiko dalyvauti diskusijoje. Pasak jo, V. Zatleras išsigando, nes yra bailys, be to, eksprezidentui trūksta kompetencijos.
Dienraščio „Neatkarīgā rīta avīze“ kalbinti ekspertai sakė suprantantys buvusio prezidento elgesį: Ventspilio meras – kietas riešutas, sugebantis iš vėžių išmušti net pačius profesionaliausius žurnalistus.
Kita vertus, prieš pirmalaikius parlamento rinkimus atviras nemalonių pašnekovų vengimas gali labai pakenkti V. Zatlero bei jo būsimos partijos įvaizdžiui.
Referendumas grasina teisine painiava
Vertindamas rinkėjų nuotaikas dienraštis „Diena“ beveik neabejoja, kad liepos 23 dieną vyksiančiame referendume parlamentas bus paleistas. Tiesa, dienraščio cituojami politikos analitikai prognozuoja itin mažą rinkėjų aktyvumą.
Referendume rinkėjų kvorumas nėra būtinas. Pasak „Dienos“, jei parlamentas vis delto nebus paleistas, Latvijos laukia didžiulis teisinis galvosūkis.
Jei tauta referendume nepritaria prezidento siūlymui paleisti parlamentą, pagal konstituciją, šalies vadovas privalo atsistatydinti. Tačiau referendumą inicijavusio V. Zatlero kadencija jau baigėsi. Kaip tokiu atveju turėtų elgtis A. Berzinis, visiškai nesusijęs su parlamento paleidimu, konstitucijoje nenurodoma. Todėl atsakymo ieškoti teks teisininkams.
Tuo metu, dienraščio „Neatkarīgā rīta avīze“ kalbintų ekspertų nuomone, paleidus šį parlamentą ir surengus pirmalaikius rinkimus Latvija labai greit grįš į dabartinę padėtį – tauta vėl bus nepatenkinta savo tarnais.
Anot ekspertu, iš ekonomikos krizės besivaduojančios Latvijos laukia dar daug nepopuliarių sprendimu. Ir kitais metais, tarptautinių skolintojų reikalavimu, teks gerokai mažinti valstybės biudžeto išlaidas. Tai palies visus gyventojus.
Vėl kils didžiulis nepasitenkinimas naujuoju parlamentu bei vyriausybe. „Kam rengti pirmalaikius rinkimus, jei panašus scenarijus netrukus vėl pasikartos“, – klausia ekspertai.
