D. Grybauskaitė padėkojo Latvijos prezidentui A. Bėrziniui už paramą mūsų valstybei dėl Austrijos veiksmų.
Lietuva konflikte su Austrija sulaukė sąjungininkų. Latvija dėl sprendimo paleisti Michailą Golovatovą taip pat įteikė notą Austrijos ambasadoriui Rygoje. Apie tai pranešė šiandien į Vilnių oficialaus vizito atvykęs Latvijos prezidentas Andris Bėrzinis.
Per prezidentūroje surengtą spaudos konferenciją A. Bėrzinis teigė, kad šiandien Latvijos užsienio reikalų ministras Girtis Valdis Kristovskis pakvietė Austrijos ambasadorių ir įteikė notą dėl skubaus buvusio KGB karininko paleidimo.
G. V. Kristovskis isitikines, jog tokiems nusikaltimams, kuriais kaltinamas M. Golovatovas, negali būti taikomi jokie senaties terminai.
Latvijos dienraštis „Neatkarīgā rīta avīze“ rašo, kad Sausio 13-osios bylą tirianti Lietuva sulaukia per mažai tarptautinės pagalbos. Rusijai, Baltarusijai ir Vokietijai išsiųsti 94 prašymai suteikti teisinę pagalbą, tačiau kol kas gauti tik neigiami atsakymai.
Rusų kalba leidžiamas dienraštis „Čas” pasakoja, kaip 1991–ųjų sausį į nepriklausomybę paskelbusios Lietuvos sostinę Maskva pasiuntė kariuomenę ir kokiais nusikaltimais įtariamas M. Golovatovas. Pasak dienraščio, yra ir daugiau įtariamųjų, kol kas išvengusių atsakomybės.
„M. Golovatovas supykdė Lietuvą ir Austriją“, – rašo rusiškasis „Telegraf“, pabrėždamas, kad Lietuva iš Vienos konsultacijoms atšaukė savo ambasadorių.
Vilniuje padėkojo už paramą
A. Bėrzinį priėmusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė padėkojo Latvijos vadovui už pareikštą tvirtą savo šalies paramą mūsų valstybei dėl Austrijos veiksmų paleidžiant įtariamąjį Sausio 13-osios byloje. Padėką Latvijos prezidentui taip pat išsakė Seimo pirmininkė Irena Degutienė.
Lietuva sulaukė solidarumo gesto ir iš Estijos, kurios užsienio reikalų ministras Urmas Paetas Austrijos sprendimą pavadino „blogu netikėtumu“.
Naujasis Latvijos vadovas taip pat patvirtino, kad Lietuvos kaimynė neketina trauktis iš Visagino atominės elektrinės (AE) projekto, nors jai ir trūksta lėšų. Pasak A. Bėrzinio, Visagino AE yra svarbi visam Baltijos regionui ne tik verslo, bet ir politikos atžvilgiu, todėl vykdant šį projektą Latvija ketina rasti būdų prisidėti.
„Latvija yra artimiausia mūsų kaimynė. Sprendžiant svarbiausias regiono problemas mūsų pozicijos sutampa. Geri kaimyniški santykiai užtikrins sėkmingą bendradarbiavimą energetikos, ekonomikos ir saugumo klausimais“, – pareiškė D. Grybauskaitė.
Pasak šalies vadovės, naujas perspektyvas atveria stiprėjantys mūsų šalių verslo ryšiai. Latvija yra viena svarbiausių Lietuvos ekonominių partnerių. Kaimyninė valstybė yra trečia didžiausia Lietuvos eksporto rinka ir ketvirta pagal dydį importuotoja mūsų šalyje.
„Energetinį saugumą užtikrinantys projektai yra gyvybiškai svarbūs mūsų šalims. Baltijos valstybių energetinė nepriklausomybė – būtina sąlygą siekiant sėkmingos mūsų šalių raidos, kuriant žmonių gerovę ir saugumą regione“, – sakė prezidentė.
Jos teigimu, Baltijos jūros pakrantėje yra pakankamai vietos keliems suskystintų dujų terminalams. Nors Latvija anksčiau yra prašiusi Lietuvos paramos jos statomam suskystintų dujų terminalui, kuris galėtų tapti regioniniu, G. Grybauskaitė pakartojo, kad mūsų šalis ketina statyti savo terminalą Klaipėdoje.
