Austrijos pareigūnų paleistas M. Golovatovas (viduryje) šeštadienį grįžo į Maskvą.
Austrijai paleidus Sausio 13-osios bylos įtariamąjį Michailą Golovatovą, Lietuva konsultacijoms atšaukia Lietuvos ambasadorių Vienoje Giedrių Puodžiūną. Tuo tarpu nusikaltimais žmogiškumui įtariamas M. Golovatovas Lietuvos veiksmus vadina apgailėtinais.
„Austrijos skuba paleidžiant Sausio 13-osios bylos įtariamąjį – politiškai nepateisinamas veiksmas, kuris kompromituoja Europos šalių bendradarbiavimą teisėsaugos srityje“, – sakė prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Kaip teigiama išplatintame pranešime, ji įpareigojo pirmadienį ES ministrų tarybose dalyvaujančius Lietuvos užsienio reikalų ir teisingumo ministrus apie šį precedento neturintį Austrijos žingsnį informuoti Europos Sąjungos (ES) Bendrųjų reikalų ir Teisingumo tarybas.
Prezidentė taip pat nurodė atšaukti konsultacijoms Lietuvos ambasadorių Vienoje G. Puodžiūną.
Dėl sprendimo paleisti M. Golovatovą Lietuva pirmadienį įteikė notą Austrijos laikinajam patikėtiniui Josefui Sigmundui. Savo ruožtu Generalinis prokuroras Darius Valys pranešė, kad M. Golovatovas kaltinamas nusikaltimais žmogiškumui ir kreipėsi į Austrijos teisingumo ministrą bei paprašė paaiškinti, kokių duomenų trūko norint pratęsti M. Golovatovo sulaikymą. Generalinio prokuroro teigimu, įtariamąjį gali tekti teisti už akių.
D. Valys taip pat kreipėsi į ES teisinio bendradarbiavimo institucijos – „Eurojusto“ – prezidentą. O Lietuvos narė „Eurojuste“ Laima Čekelienė pranešė, kad antradienį kolegijos metu įregistruos bylą prieš Austriją, siekdama išsiaiškinti M. Golovatovo sulaikymo ir paleidimo aplinkybes bei teisinius pagrindus.
Tiesa, „Eurojustas“ neturi teisės savarankiškai pradėti ir atlikti konkretaus ikiteisminio tyrimo ar baudžiamojo persekiojimo. Veikdamas per nacionalinius narius arba kaip kolegija, jis turi teisę kreiptis į kompetentingas nacionalines institucijas ir pateikti rekomendacijas dėl ginčų, susijusių su tarptautiniu teismingumu, taip pat dėl Europos arešto orderio vykdymo. Eurojustas taip pat gali dalyvauti bendros tyrimo grupės veikloje.
Generalinė prokuratūra dar penktadienį pranešė, kad televizijos bokštą Vilniuje 1991 metais šturmavusiam „Alfa“ būriui vadovavęs M. Golovatovas buvo sulaikytas Austrijos sostinėje Vienoje pagal Lietuvos prokurorų išduotą Europos arešto orderį. Tačiau nepraėjus nė parai jis buvo paleistas ir šeštadienį grįžo į Maskvą. „Man viskas gerai. Grįžau naktį, dabar ilsiuosi“, – šeštadienį „RIA Novosti“ sakė M. Golovatovas.
Sprendimą paleisti Lietuvai itin svarbų įtariamąjį Austrija motyvavo gautu esą neaiškiu Europos arešto orderiu. „Teiginiai orderyje nėra pakankami sprendimui dėl suėmimo“, – užsienio žiniasklaidai teigė Austrijos teisingumo ministerijos atstovas Peteris Pulleris.
Tačiau Seimo pirmininkė Irena Degutienė pareiškė, kad Austrijos veiksmai yra šiurkštus tarptautinės ir ES teisės pažeidimas. Austrijos pateikti pasiteisinimai tariamu duomenų trūkumu ar tariamai neaiškiu arešto orderiu esą yra dirbtiniai ir neatitinkantys ES teisės aktų, kurie neleidžia iš esmės kvestionuoti ar peržiūrėti išduoto arešto orderio pagrįstumo.
I. Degutienės teigimu, asmens baudžiamosios atsakomybės klausimo sprendimas esą yra arešto orderį išdavusios valstybės, o ne jį vykdančios šalies kompetencija.
Seimo pirmininkė dėl Austrijos veiksmų artimiausiu metu ketina kreiptis į Europos Parlamento (EP) pirmininką Jerzy Buzeką. „Lietuva ir toliau visomis išgalėmis sieks, kad Sausio 13-osios žudikai nesijaustų saugūs, kad ir kur jie bebūtų“, – išplatintame pranešime cituojama I. Degutienė.
Šiandien ryte Seime vykusioje spaudos konferencijoje Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Emanuelis Zingeris sakė, kad šis Austrijos poelgis yra neįtikėtinas europinio solidarumo sulaužymas ir spjūvis į Lietuvos veidą.
E. Zingerio nuomone, galbūt diplomatiniai santykiai su Austrija bus visiškai nutraukti: „Tokią Lietuvos reakciją lemia visiškas mūsų valstybės menkinimas, šis Austrijos poelgis leidžia visiems Europos radikalams, tiek dešiniesiems, tiek kairiesiems sakyti, jog Europos Sąjunga neveikia“. Anot E. Zingerio, ES turi pareikšti moralinį šios vienos paros sulaikymo istorijos pasmerkimą.
„Mums labai liūdna, kad Rusija nuėjo ne Jelcino keliu. Tikėjomės, kad per 20 metų Rusija pasikeis, bet pasirodo, kad visi tie parymojimai per kovo 11, sausio 13 dienų minėjimus buvo tik vaidyba“, – sakė E. Zingeris.
Savo ruožtu M. Golovatovas Rusijos žiniasklaidai teigė, kad Austrijos valdžios institucijos labai gerai pamena, kas vyko 1991 metų sausio 13-ąją Vilniuje, o Lietuva per 20 metų negali liautis mėginusi patraukti atsakomybėn žmonių, nesusijusių su tragiškais įvykiais. „Tai – apgailėtina“, – sakė M. Golovatovas.
