Panevėžietė architektė Loreta Paulauskienė į meną žvelgia kaip į neatsiejamą kasdienybės dalį – ne tik kaip į estetinį potyrį, bet ir kaip į būdą suvokti pasaulį bei save.
Kūryba, anot pašnekovės, lydi žmogų visur – nuo miesto erdvių iki knygos puslapių ar muzikos garsų, o domėjimasis menu tampa savotišku jautriausių vidinių klodų maitinimu.
„Architektūra – menų motina. Visa mus supanti materiali aplinka yra kūrėjų – profesionalų ir savamokslių – kūryba. O menas – tai kūrybos sėkmė, kūrybos viršūnė, kūrybos karūna“, – sako L. Paulauskienė.
Architektas, anot jos, plataus mąstymo žmogus, jis derina kūrybą su tiksliaisiais, gamtos, istorijos mokslais, yra jautrus aplinkai, kuria žmogaus materialaus gyvenimo kokybę. Architektas kuria miestus, jo erdves, pastatus, interjerus. Išmano žmonių emocijų kaitos dėsnius, žino, kaip erdvės, kryptys, perspektyvos, pastatai savo išore ir iš vidaus veikia žmogų.
„Gerai atliktas architekto darbas formuoja harmoningą pasaulį, o jo sukurtas pasaulis veikia, auklėja, moko jame gyvenantįjį. Taip sukasi nuolatinė dalinimosi spiralė“, – svarsto architektė.
Menas, sako L. Paulauskienė, žmogų pakelia į erdvę, kur nusiplauna kasdieniški būviai ir patenki į švarias, gaivias, skaidrias, sodrias ar mįslingai veikiančias būsenas.
„Domėjimasis menu yra jautriausių vidinių klodų maitinimas“, – įsitikinusi architektė.
Jos kiekviena diena baigiasi su knyga, dirbant visada lydi muzikos fonas, o savaitgaliais, vakarais ir kelionėse lanko teatrą, koncertus, parodas.
KNYGA
Rekomenduočiau perskaityti daug knygų, pirmiausia – mūsų lietuvių autorių: Marcelijaus Martinaičio „Mes gyvenome“, visą Romualdo Granausko kūrybą, Vido Morkūno „Pakeleivingų stotys“, Vandos Juknaitės „Tariamas iš tamsos“.
Liudos Jonušienės eilėraščių knygą „Atvirlaiškis. Debesija. Iki pareikalavimo“ – man labai svarbu ir brangu, kad mūsų mieste šiandien yra tokios kūrybos versmės.
Cituoju tris L. Jonušienės eilėraščius:
Miestu ritmu III
Leisk savo vaikams
Per pamoką išbėgti į pievą
Ar prie fontano
Į jį pamerkti rankas ir kojas
Miestas jiems gali pasirodyti
Tobulas
Ko negali kaltinti
Užmerktomis akimis
Negali kaltinti žvaigždės
Kad ji šviečia kitiems
Kas mus daro laimingus
Pasislink vienatve
Leisk prisėsti draugui
Pasaulio suvokimui rekomenduoju Frydricho Nyčės „Štai taip Zaratustra kalbėjo“, Yuval Noah Harari „Sapiens“, Patricko Raddeno Keefe’o žurnalistinį tyrimą „Skausmo imperija“.
MUZIKA
Jautriausiai mano dūšioj yra Frederiko Šopeno muzika ir lietuvių liaudies senosios dainos.
Bet klausau labai įvairios muzikos, visokia man yra įdomi, smalsu būti muzikos pasaulyje.
O siūlyčiau pasiklausyti Ferenco Listo kūrinius grojančios Mūzos Rubackytės.
FILMAS
Rekomenduočiau prancūzų serialą „Legendų biuras“ ir visus ketvirtadienį po „Panoramos“ per LRT rodomus filmus.
SPEKTAKLIS
Tokių, kuriuos norėtųsi rekomenduoti, yra ne vienas: Juozo Miltinio dramos teatre pastatyti „Irano konferencija“, „Šv. Speigas“, „Sala, kurios nėra“, Jaunimo teatre J. Nekrošiaus „Dėdė Vania“, O. Koršunovo „Laukinė antis“ (tiesa, pastarojo dar nemačiau, bet labai noriu), „Hamletas“ ir „Audra“.
Ir dar Panevėžio teatro „Menas“ spektaklį „Danaja ir piktadarys“, kuris yra tarp Auksinių scenos kryžių nominantų. Jo irgi dar nemačiau, bet labai laukiu.
VIZUALUSIS MENAS
Siūlyčiau sustoti Ukmergės gatvės pradžioje ir įdėmiai įsižiūrėti į R. Idzelio skulptūrą „Gyvenimo našta“, o prie „Stasys Museum“ – į merginos skulptūrą, pavadintą „Pramonė“, sukurtą žinomo Lietuvos skulptorius Broniaus Vyšniausko. Apeit prie teatro sėdintį J. Miltinį ir D. Banionio skulptūrą – pabūt šalia, pajust, pasigrožėt, gal žodį mintimis nusiųst, gal išgirst ištartą.
Užeiti į „Stasys Museum“ pažiūrėti į Stasio Eidrigevičiaus herojų akis, ypač į dailininko tėvo. Tai taip panevėžietiška, tai taip labai apie mus, tai didelė kūrybos sėkmė, susijusi su mūsų vieta, su mūsų pasauliu, su mūsų kūrėjais.
Ypatingos architektūros ypatingą jausmą patirti kviečiu nuvažiuoti Šeduvon, į Štetlo muziejų. Ten įsižiūrėti į tūrius, visas detales, medžiagas, į apželdinimą, pajusti erdves.
Meną jauti, tarytum su juo susilieji, o tada tampa kitaip.
Man tokie potyriai kyla iš F. Šopeno muzikos, impresionistų paveikslų, S. Eidrigevičiaus darbų, grafikės G. Didelytė, tapytojos D. Kaščiūnaitės, skulptorių S. Kuzmos, D. Matulaitės kūrinių ir dar daug daug visko. Man be galo svarbu mūsų miestas, mūsų kiemas, mūsų žmonės.
