Apleisti, griūvantys, praeiviams pavojų keliantys pastatai Panevėžio centre, Vasario 16-osios gatvėje, pripažinti turintys vertingųjų kultūros paveldo savybių.
Tokią išvadą pateikė šiuos senamiesčio vaiduoklius įvertinę kultūros paveldo ekspertai.
Vertingiausiu iš jų pripažintas pačios prasčiausios būklės statinys, virtęs benamių lindyne.
Ir baisūs, ir pavojingi
Istorinė Panevėžio Vasario 16-osios gatvė, kurioje įsikūrusios kultūros įstaigos, meno galerijos, kur veikia ir seniausias Lietuvoje knygynas, turi ir savo ypatingą skaudulį – privačiose rankose esančius tris pastatus.
Juos, pažymėtus 5-uoju, 7-uoju ir 11-uoju numeriais, jungia bendros šoninės sienos.
Labiausiai apleistas 5-asis.
Geresnės būklės 11-asis, kuriame, nors ir gerokai apleistame, įsikūrę gyventojai, pirmame jo aukšte veikia meno galerijos.
7-ojo namo apgyvendinta tik dalis, likusioji apleista.
„Į Kultūros paveldo vertybių registrą nuspręsta įrašyti du Vasario 16-osios gatvės pastatus. Trečiasis, esantis viduryje, paveldo vertybių neturi. Tačiau tvarkant pastatus ir šis turi išlikti toks, koks yra dabar.“
A. Gučas
Visi trys namai varganai atrodo iš fasadinės Vasario 16-osios gatvės pusės: 5-ojo bei 7-ojo namų langai išdaužyti. Neseniai viename jų siautėjo gaisras, išdaužtas vitrininis langas užkaltas kartonu.
Nuo jų bei 11-ojo namo fasadų byra tinkas. Kad nepraskeltų praeiviams galvų, dalis pastato uždengta žaliu tinklu.
Iš kiemo pusės jie atrodo dar klaikiau.
Ypač nusiaubtas pažymėtas 5-uoju numeriu. Išdaužyti langai, išlaužytos durys, išplėštas vidus, pro langų ir durų kiaurymes matyti griūvančios lubos. Ant apleisto pastato stogo auga medžiai.
O būtent labiausiai apleistame 5-ajame ir dar 11-ajame pastatuose ekspertai nustatė esant kultūros paveldo vertybių.
Du iš trijų vaiduoklių – paveldo vertybės
„Į Kultūros paveldo vertybių registrą nuspręsta įrašyti du Vasario 16-osios gatvės pastatus. Trečiasis, esantis viduryje, paveldo vertybių neturi. Tačiau jis yra urbanistinės struktūros statinys, o tai reiškia, kad tvarkant pastatus ir šis turi išlikti toks, koks yra dabar. Negalima keisti jo aukščio, o tuo labiau negalima šio pastato nugriauti“, – pabrėžia Panevėžio savivaldybės Nekilnojamojo kultūros paveldo tarybai vadovaujantis architektūros ir urbanistikos ekspertas Augis Gučas.
Anot jo, viena iš vertingųjų 11-ojo pastato savybių – jo forma. Namas smailiu kampu atsisukęs į Vasario 16-osios ir Respublikos gatvių sankryžą.
O daugiausia vertingųjų architektūrinių savybių, pasak A. Gučo, ekspertai pamatė vertindami 5-ąjį namą, deja, iš visų labiausiai apleistą. Šis pastatas stovi arčiausiai miesto širdies – Laisvės aikštės.
„Šis pastatas yra išties sudėtingo plano bei tūrio. Išskirtinis netgi patekimas į jį“, – konstatavo ekspertas.
Šiame visiškai apleistame Panevėžio senamiesčio name, anot A. Gučo, išsiskiria vertingi durų ir langų apvadai.
Ekspertas neslėpė apmaudo dėl neprižiūrimo, griūvančio Panevėžio centro paveldo.
Jo nuomone, paprastai tokia situacija byloja, jog savininkas neturi pinigų turtui sutvarkyti.
Ekspertams nustačius, jog šie vaiduokliais virtę istoriniai pastatai turi vertingųjų savybių, kurias būtina išsaugoti, pasak A. Gučo, rekonstruojant bus privaloma juos atstatyti tokius, kokie buvo.
Už nepriežiūrą – solidžios baudos
Vertinti Vasario 16-osios gatvės pastatų Panevėžio nekilnojamojo kultūros paveldo taryba rinkosi du kartus.
Svarstyti griūvančių namų būklę imtasi po to, kai vienas iš savininkų – vilnietis Vladimiras Karpenka pateikė jų sutvarkymo projektą.
Istorinius miesto centro pastatus apleidusiam savininkui dabar gresia ne tik baudos už jų netvarkymą ir praeiviams keliamą grėsmę.
Už vertingųjų kultūros paveldo savybių turinčių pastatų nepriežiūrą numatomos baudos iki 1095 eurų.
