Sparčiai tobulėjant technologijoms, visuomenėje vis dažniau keliamas klausimas, ar robotizacija ir aukštosios technologijos iš darbo rinkos neišstums kai kurių darbuotojų, ar apskritai tam tikros profesijos netaps praeities reliktu.
Panevėžio kolegijos Taikomųjų tyrimų ir inovacijų centro inžinierius Eimantas Bručas ir Technologijos mokslų fakulteto lektorius Donatas Balčiūnas teigia, kad robotizacija neišvengiama, tačiau ji nebūtinai reiškia, kad žmonės liks be darbo.
Robotai jau dabar sparčiai diegiami ten, kur reikia didelio tikslumo, greičio ar tenka atlikti pavojingus ir fiziškai sunkius darbus.
Tačiau, pasak pašnekovų, technologijos negali pakeisti žmogaus kūrybiškumo, gebėjimo prisitaikyti prie kintančių situacijų ar kurti unikalius sprendimus.
Anot jų, didžiausi iššūkiai šiandien kyla ne tiek dėl pačių technologijų, kiek dėl žmonių pasirengimo jas priimti.
Verslai neretai baiminasi investuoti į robotizaciją dėl specialistų trūkumo, o sparčiai besikeičiančioje darbo rinkoje vis svarbesnis tampa gebėjimas mokytis ir prisitaikyti prie naujų technologijų.
Todėl ateities pramonėje svarbiausia bus ne klausimas, ar robotai pakeis žmones, o kaip žmogus ir technologijos gebės dirbti kartu.
D. Balčiūno teigimu, didžiausias iššūkis šiandien yra ne technologijos, o žmonių pasirengimas jomis naudotis.
Dažnai įsitikinimai, kad robotai atims darbo vietas, kyla tik iš menko susipažinimo su technologijomis.
Pagalba ten, kur sunku ir pavojinga
Pašnekovo teigimu, robotai jau dabar perima tuos darbus, kuriuos žmonėms atlikti sunku ar pavojinga.
Robotizavimo sprendimai sparčiai diegiami ten, kur reikalingas didelis tikslumas ir dideli gamybos mastai. Krovimo, suvirinimo, frezavimo ar pjovimo darbai – sritys, kuriose robotai jau dabar tampa neatsiejama gamybos dalimi.
„Robotai gali užimti tas darbo vietas, kuriose darbai pavojingi, sudėtingi, tenka kilnoti didžiulius svorius. Į tokias vietas darbdaviams jau dabar labai sunku rasti darbuotojų arba jie ilgai neužsibūna“, – pažymi D. Balčiūnas.
Vis dėlto jis pabrėžia, kad bent kol kas robotų galimybės kai kuriose srityse gana ribotos.
„Robotai dar negali pakeisti žmogaus darbo rankų ten, kur vienetinė bei dažnai kintanti gamyba ar reikia daug kūrybiškumo. Dirbtinis intelektas bando įveikti ir kūrybiškumo reikalaujančias užduotis, bet jis dar tikrai ilgai negalės šioje srityje pakeisti žmogaus“, – teigia D. Balčiūnas.
Pigi darbo jėga prieš technologijas
Pats D. Balčiūnas šiuo metu ne tik Panevėžio kolegijoje rengia jaunuosius specialistus, bet ir dirba vienoje didžiausių mieste bendrovių „Schmitz Cargobull Baltic“ įrenginių vystymo srityje.
Kiek anksčiau dirbo bendrovėje, kurios pagrindinė veikla buvo robotų diegimas ir programavimas, tad apie robotizaciją jis gali kalbėti ir iš asmeninės patirties.
D. Balčiūnas pastebi, jog Panevėžyje veikiančios įmonės dar šiek tiek prisibijo aukštųjų technologijų.
Nors Panevėžys laikomas pramonės centru, dalis įmonių labiau remiasi pigia darbo jėga nei technologijomis.
Viena to priežasčių – baimė, ar bus specialistų, kurie gebės tas technologijas įvaldyti.
„Geras specialistas bus tas, kuris gebės prisitaikyti prie ateinančių technologinių naujovių, žengti koja kojon su šiais pokyčiais.“
D. Balčiūnas
„Įsidiegti naujus robotizavimo sprendimus – tik vienas žingsnis. Kitas, ne ką mažiau svarbus, – kas tuos įrenginius prižiūrės, valdys, tvarkys sugedus. Reikia žmogaus, kuris kilus problemai robotą galėtų perprogramuoti, techniškai aptarnauti“, – sako D. Balčiūnas.
Panevėžio kolegijos Taikomųjų tyrimų ir inovacijų centro inžinierius E. Bručas taip pat mato tą pačią priežastį, kodėl verslai neskuba investuoti į robotizaciją.
„Verslai nerimauja, ar bus kam prižiūrėti išmaniąsias technologijas. Bijoma, kad nepavyks rasti žmonių, kurie gebėtų jas valdyti“, – svarsto E. Bručas.
Žmogiškieji ištekliai, anot mokslininkų, Panevėžio regione yra vienas didžiausių iššūkių.
„Panevėžyje dėl žmogiškųjų išteklių vis dar turime problemų. Jaunimas, net jei ir pavyksta jį parengti savame mieste, dažnai pakelia sparnus ieškodamas, kur geriau“, – pažymi ir D. Balčiūnas.
Robotus įsileisti delsia
Pašnekovai atkreipia dėmesį, jog didžiausias iššūkis pramonėje – kaip pasiekti didžiausią našumą, kokybę ir greitį bei užtikrinti kuo mažesnį prastovų laiką dėl galimų gedimų. Investicijos į technologijas turi būti gerai apskaičiuotos.
„Nauja įranga turi atsipirkti per keletą metų arba prioritetas turi būti kokybė. Pavyzdžiui, robotas gali tiksliau ir kokybiškiau suvirinti tam tikrą detalę“, – aiškina D. Balčiūnas.
Be abejo, yra įmonių, kurios vis dar vangiai domisi naujomis technologijomis ir investicijomis.
„Deja, yra verslų, kurie savotiškai užsikonservuoja – tam tikrą produktą gamina jau du dešimtmečius, ši strategija puikiai veikia, todėl net neieškoma kitų sprendimų, kurie galėtų įmonę pakelti į visai kitą lygį. Net nesidomima, kad užtektų pakeisti kai kuriuos dalykus, ir gamybos procesas taptų produktyvesnis bei efektyvesnis“, – sako E. Bručas.
Atveria naujas galimybes
E. Bručas pabrėžia, kad dirbtinis intelektas, sparčiai besibraunantis į įvairias sritis, taip pat yra žmogaus sukurtas robotas.
Nors jau dabar girdima kalbų, kad tobulėjant dirbtinio intelekto įrankiams, savaime išnyks kai kurios profesijos, pašnekovai neabejoja, kad dirbtinis intelektas nepakeis žmogaus.
„Kad ir kaip būtų, dirbtinį intelektą turės valdyti žmogus. Tik jeigu anksčiau tą patį darbą atlikdavo trys žmonės, pasitelkus dirbtinį intelektą galbūt užteks ir vieno. Geras specialistas bus tas, kuris gebės prisitaikyti prie ateinančių technologinių naujovių, žengti koja kojon su šiais pokyčiais“, – sako D. Balčiūnas.
Pasak jo, tokias tendencijas jau galima pastebėti duomenų analizės ar programavimo srityse. Lektorius ir pats yra bandęs programuoti naudodamasis dirbtiniu intelektu.
„Verslai nerimauja, ar bus kam prižiūrėti išmaniąsias technologijas. Bijoma, kad nepavyks rasti žmonių, kurie gebėtų jas valdyti.“
E. Bručas
„Taip, klaidų dar daug, bet jas lemia ir tai, kokias komandas duodi. Galutinis atsakymas labai priklauso nuo to, kaip tiksliai suformuluoji užduotį“, – pasakoja jis.
Tačiau kai kuriose srityse dirbtinis intelektas pranoksta ir žmogaus galimybes, sutaupo laiko ar parodo kitas perspektyvas.
„Vienoje Biržų gamykloje dvi darbuotojos gavo užduotį rasti greičiausią logistikos kelią produkcijai. Kadangi buvo šventinis laikotarpis, joms nepavyko rasti vežėjų, kurie galėtų labai greitai pristatyti produkciją. Tačiau dirbtiniam intelektui šią užduotį pavyko išspręsti. Žinoma, ir šiuo atveju reikėjo žmogaus, kuris tiksliai suformuluotų užklausą ir nurodytų poreikius“, – pasakoja E. Bručas.
Be ribų
Mokslininkų teigimu, dirbtinis intelektas vis dar yra palyginti naujas reiškinys, todėl kiekvienas gali pasirinkti – naudotis juo kaip pagalbine priemone arba ignoruoti technologijų teikiamas galimybes. Tiesa, yra ir daug rizikos nueiti lengviausiu keliu, tai dažnai renkasi moksleiviai ir studentai.
„Studentai labai plačiai naudoja dirbtinį intelektą. Tačiau vieni tiesiog aklai nukopijuoja tai, ką jis sugeneruoja, pernelyg nesigilindami, o kiti jį naudoja tikslingai – kaip pagalbinę priemonę, padedančią susisteminti informaciją“, – sako su studentais dirbantis D. Balčiūnas.
Pasak dėstytojo, dirbtinio intelekto naudojimas mokantis nėra blogas dalykas, tačiau svarbu jį vertinti kritiškai.
Panaši situacija ir mokyklose.
E. Bručas dirba ne tik Panevėžio kolegijoje, bet ir „Minties“ inžinerinėje gimnazijoje inžinerijos mokytoju, tad puikiai mato, kad mokyklose dirbtinio intelekto naudojimas tampa vienu didžiausių iššūkių.
Jo nuomone, reikėtų ne drausti, o mokyti moksleivius ir pedagogus, kaip dirbtinį intelektą paversti naudingu įrankiu.
„Maždaug 60 procentų mokinių net nemoka naudotis dirbtiniu intelektu – dažniausiai užduodami patys paprasčiausi klausimai ir viskas baigiasi copy–paste. Tačiau sugeneruotą informaciją būtina įvertinti, nes ji ne visada tiksli. Jeigu įdedi savo žinių ir darbo, galima turėti puikų rezultatą. Bet jeigu tik aklai nukopijuoji dirbtinio intelekto sugeneruotą informaciją, toks darbas bus nieko vertas“, – sako E. Bručas.
Pasak mokslininkų, robotikos, aukštųjų technologijų ir dirbtinio intelekto srityse ribų tobulėti beveik nėra. Net ir sukūrus puikiausią produktą po pusmečio jį gali tekti vėl tobulinti.
Todėl, pabrėžia pašnekovai, svarbiausia ateities kompetencija bus gebėjimas nuolat mokytis ir prisitaikyti prie sparčiai kintančių technologijų.
Technologijų pažanga neišvengiamai keičia darbo rinką, tačiau robotai ir dirbtinis intelektas, anot Panevėžio kolegijos inžinieriaus E. Bručo ir lektoriaus D. Balčiūno, bent kol kas nėra žmogaus pakaitalas. P. Židonio nuotraukos
Mokslininkų teigimu, ateityje didžiausią vertę turės specialistai, gebantys prisitaikyti prie nuolat kintančių technologijų ir išnaudoti jas kaip pagalbinį įrankį.
