Rekordiškai šalta žiema ir panaikinta lengvata centralizuotai tiekiamai šilumai vien Panevėžyje besikreipiančiųjų dėl kompensacijų skaičių išaugino kelis kartus, o išmokėtos sumos jau pasiekė šimtus tūkstančių eurų.
Šiltas pavasaris žada atokvėpį gyventojų piniginėms, tačiau dėl karo Artimuosiuose Rytuose ne tik kylančios kainos degalinių švieslentėse, bet ir brangstančios dujos sukels naujų iššūkių.
Dirbo išsijuosę
Šių metų pradžia Panevėžio savivaldybės socialinių išmokų specialistams tapo išskirtinai intensyvi – smarkiai išaugęs prašymų dėl šildymo kompensacijų skaičius atspindi ir gyventojų finansinius sunkumus, ir pasikeitusias ekonomines sąlygas.
Kaip teigia Savivaldybės Socialinių išmokų poskyrio vedėja Zita Ragėnienė, prašymų antplūdis šiemet gerokai viršijo įprastus rodiklius.
„Taip drastiškai išaugus kompensacijų gavėjų skaičiui, gerokai daugiau lėšų teko skirti iš valstybės biudžeto.“
Z. Ragėnienė
„Metų pradžia kompensacijas ir išmokas tvarkantiems specialistams buvo kaip niekad įtempta. 2025-ųjų lapkritį–gruodį sulaukėme apie 3200 prašymų dėl kompensacijų už šildymą ir karštą vandenį, o 2026 m. sausį–vasarį – jau beveik 8 tūkst., tai yra kone 2,5 karto daugiau“, – palygino Z. Ragėnienė.
Anot jos, tokį augimą lėmė kelios esminės priežastys.
„Manome, kad tai nulėmė du veiksniai – nuo metų pradžios panaikintas lengvatinis PVM tarifas šildymui ir itin šalta žiema, kuri, tikėtina, padarė didžiausią įtaką išaugusiam kompensacijų gavėjų skaičiui“, – sako Savivaldybės atstovė.
Valstybės išlaidos augo
Z. Ragėnienė atkreipė dėmesį, kad dalis metų pradžioje dėl kompensacijų besikreipusių panevėžiečių tokios pagalbos prašė pirmą kartą.
„Tikslios statistikos neturime, tačiau galime daryti prielaidą, kad dalis žmonių, pablogėjus jų finansinei padėčiai, kreipėsi pirmą kartą, o kita dalis – tie, kurie anksčiau kompensacijas gaudavo, tačiau jos būdavo vos kelių eurų dydžio, todėl nebesikreipdavo. Išaugus sąskaitoms, jie vėl pradėjo prašyti pagalbos“, – teigia Socialinių išmokų poskyrio vedėja.
Pasak jos, kompensacijų dydžiai labai skiriasi – nuo kelių eurų iki beveik visą šildymo sąskaitą padengiančių sumų.
Dauguma prašymų yra patenkinami.
„Žinoma, būna, kai pagal pajamas kompensacija priklausytų, tačiau dėl per didelio turto ji neskiriama, tačiau tai – pavieniai atvejai“, – pažymi ji.
Staigus kompensacijų gavėjų skaičiaus augimas atsispindi ir valstybės biudžeto išlaidose. Pavyzdžiui, vien panevėžiečių šildymo kompensacijoms praėjusių metų lapkritį buvo skirta 165,4 tūkst. eurų, gruodį – 249,9 tūkst., o šių metų sausį – jau 562,4 tūkst., vasarį dar daugiau – 570,1 tūkst. eurų
„Taip drastiškai išaugus kompensacijų gavėjų skaičiui, gerokai daugiau lėšų teko skirti iš valstybės biudžeto“, – teigė Z. Ragėnienė.
Neapibrėžtumas rinkose
Šylantys orai turėtų tirpdyti ir šildymo sąskaitas, tačiau korekcijų gali padaryti dėl karo Artimuosiuose Rytuose brangstantys degalai ir dujos.
Jau dabar dujų kaina Europoje pasiekė aukščiausią lygį nuo 2022 metų.
Tiesa, bendrovės „Panevėžio energija“ generalinis direktorius Tomas Jukna ramina, kad centralizuotai besišildantiesiems namus kainų pokytis bus minimalus.
„Kai lauko temperatūra aukštesnė, suvartojame mažiau dujų, todėl net ir jų kainai augant, didelės įtakos sąskaitoms tai neturės. Dujų naudojame palyginti nedaug, be to, dalį jų esame įsigiję pagal anksčiau sudarytas sutartis, todėl mokame mažiau nei yra dabartinė rinkos kaina. Vidutiniškai per sezoną dujos sudaro apie 10–12 proc. kuro balanso, o šiltesniais mėnesiais – vos apie 5 procentus“, – aiškina T. Jukna.
Vis dėlto direktorius pabrėžia, kad ir dujų, ir degalų kainų augimas daro netiesioginę įtaką ir kitoms kuro rūšims.
„Mums svarbiau ne dujų, o kitų kuro rūšių, ypač biokuro, kainos. Plačiai naudojame skiedrą ir granules, o brangstantys dyzeliniai degalai didina ir biokuro kainas. Vien per šaltuosius mėnesius biokuras brango du kartus, bet turėjome ilgalaikių sutarčių, tai leido užsitikrinti žemesnes kainas ir išlaikyti vienas mažiausių Lietuvoje“, – sako „Panevėžio energijos“ vadovas.
Jis priduria, kad situacija artimiausiais mėnesiais turėtų išlikti gana stabili, nors tam tikro neapibrėžtumo yra.
Šilumos tiekėjus gelbsti tai, kad ilgalaikės sutartys užtikrina stabilias kainas.
„Mūsų ilgalaikiai sandoriai baigiasi kovo pabaigoje, tačiau balandį didesnių pokyčių neturėtų būti, nes turime ir trumpalaikių sutarčių. Vis dėlto dar nėra duomenų iš nepriklausomų šilumos gamintojų, kurie daro didelę įtaką galutinei kainai. Jų nustatoma kaina priklauso nuo biržos vidurkio – jei jis augs, gali didėti ir jų siūlomos kainos“, – pažymi jis.
Pasak T. Juknos, iš nepriklausomų gamintojų perkama šiluma sudaro apie 25 proc. viso kiekio. Pavyzdžiui, kovą šilumos kainą labiausiai didino būtent nepriklausomų tiekėjų parduodama šiluma.
Už vienodo dydžio butus – skirtingos sąskaitos
Vis dėlto gyventojus pasiekiančios sąskaitos už šildymą priklauso ne tik nuo energijos kainų, bet ir nuo kitų svarbių veiksnių, iš kurių reikšmingiausia – paties namo būklė.
Suvartojamas šilumos kiekis tiesiogiai susijęs ne vien su lauko temperatūra, bet ir su pastato energiniu efektyvumu, šilumos ūkio priežiūra bei gyventojų vartojimo įpročiais.
Nors vasarį, palyginti su sausiu, šilumos kaina dėl išaugusių kuro ir superkamos šilumos kainų padidėjo 0,26 ct/kWh (3,5 proc.) – iki 7,61 ct/kWh be PVM, tačiau šilumos būstams šildyti reikėjo mažiau, todėl gyventojų sąskaitos mažesnės apie 14 proc. nei sausį.
Pasak T. Juknos, skirtumus tarp konkrečių daugiabučių daugiausia lėmė juose suvartojamas šilumos kiekis.
Seni, nesandarūs ir neapšiltinti daugiabučiai, ypač su prastos kokybės langais, sunaudoja gerokai daugiau šilumos, o nuostolius dar padidina netinkamai subalansuotos šildymo sistemos.
Vasarį 50 kv. m buto nerenovuotuose namuose šildymo sąskaita vidutiniškai siekė 99,5 Eur (apie 1,99 Eur už kv. m).
Renovuotuose namuose už tokio pat dydžio buto šildymą gyventojai mokėjo 67,5 Eur (apie 1,35 Eur/kv. m), tai yra 32 eurais mažiau.
„Šiuo metu, kai lauko temperatūra dieną pakyla virš dešimties laipsnių, automatizuoti šilumos punktai gali sustabdyti šilumos tiekimą. Senesniuose namuose dažnai reikia rankomis reguliuoti šildymą, o to nepadarius gyventojai susiduria su perkaitintomis patalpomis ir didesnėmis sąskaitomis. Todėl šilumos punktų automatizavimas išlieka viena efektyviausių priemonių taupant šildymo išlaidas“, – teigė T. Jukna.
Augo ir skolos
Kaip ir buvo prognozuota, itin šalti žiemos mėnesiai padidino ir gyventojų įsiskolinimą už šildymą.
Pasak „Panevėžio energijos“ generalinio direktoriaus, augančios sąskaitos neišvengiamai atsispindėjo ir skolininkų statistikoje.
„Natūralu, kad skolos augo. Šiuo metu vartotojų įsiskolinimas siekia beveik tris milijonus eurų, iš jų apie 2,5 mln. Eur sudaro gyventojų skolos. Už sausį jos padidėjo apie 4 proc., o vasarį – jau 12 proc. Dalis šių skolų laikinos. Atsakingi žmonės ieško būdų, kaip atsiskaityti. Į tokius atvejus žiūrime lanksčiai – mokėjimus galima išdėstyti iki kito šildymo sezono, netaikant antstolių ar kitų sankcijų“, – teigia T. Jukna.
Anot jo, didesnį skolų augimą lėmė ne tik išaugusios sąskaitos, bet ir ilgalaikių skolininkų įpročiai.
„Kaip ir tikėjomės, labiausiai augo skolos tų gyventojų, kurie nemokėjo nei tada, kai šildymas buvo pigesnis, nei dabar, kai jis brangesnis. Be to, šią žiemą šilumos suvartota daugiau, o panaikinus lengvatinį PVM tarifą, sąskaitos dar labiau išaugo, todėl ir skolos didėjo sparčiau“, – aiškina jis.
