(AFP/Scanpix nuotr.)Aukščiausi ES pareigūnai baiminasi, kad skolų krizė išplis į Italiją.
Europos bankų priežiūros institucija (EBA) penktadienį vakare paskelbė ES bankų atsparumo testo rezultatus. Iš 90 ES šalyse veikiančio banko EBA iškeltos kartelės neįveikė 8 bankai. Tai reiškia, kad susidūrę su dar viena finansų krize, šie bankai gali nesugebėti įvykdyti kapitalo pakankamumo normatyvų ir būti priversti ieškoti papildomo kapitalo, prašyti valstybinės pagalbos arba bankrutuoti.
Nagrinėdama hipotetinę finansų krizės situaciją ir vertinusi dabartinę bankų situaciją, EBA paskelbė, kad pirmo lygio kapitalo pakankamumo rodiklio, siekiančio 5 proc., per artimiausius dvejus metus gali netenknti 8 ES bankai: 2 Graikijos, 5 Ispanijos ir 1 Austrijos. Jiems papildomai reikalinga pritraukti 2,5 mlrd. eurų kapitalo. Dar 16 bankų gali atsidurti prie šio reikalavimo ribos, o jų kapitalo pakankamumo rodikliai gali siekti tarp 5-6 proc.
Tiesa, atsparumo testo greičiausiai būtų neišlaikęs ir Vokietijos bankas „Helaba“, tačiau jis užginčijo šio testo rezultatus ir dar trečiadienį paskelbė paprašęs, kad į galutinę ataskaitą nebūtų įtrauktas, o jo testavimo rezultatai nebūtų skelbiami.
Prieš pradėdama vykdyti atsparumo testą, metų pradžioje EBA rekomendavo bankams pasididinti kapitalą, todėl per pirmuosius keturis šių metų mėnesius teste dalyvavę bankai papildomai pritraukė 50 mlrd. eurų kapitalo. Vertindama situaciją 2010 metų pabaigoje, EBA konstatavo, kad atsparumo kartelės neįveiktų bent 20 ES bankų.
Paskelbusi ES bankų atsparumo rezultatus, EBA taip pat išleido rekomendacijų rinkinį ES narių bankų priežiūros institucijoms, kuriame nurodoma atidžiai stebėti, kad bankų pakankamumo rodikliai nenukristų žemiau 5 proc. ribos, o jei taip nutinka, iš karto reikalauti pašalinti šį trūkumą.
Lietuvoje veikiantys SEB, „Swedbank“ ir „Nordea“ bankai, kurie buvo tarp visų tirtų bankų, kaip ir praėjusiais metais išlaikė atsparumo bandymus nepalankiomis rinkos sąlygomis. Skandinavų bankai nepateko į rizikos grupę ir šįmet.
EBA testo metu vertino bankų sugebėjimą atitikti kapitalo pakankamumo reikalavimus ES ekonomikai smukus 0,5 proc., Europos akcijų rinkoms nusmukus 15 proc., taip pat valstybėms nesugebant padengti dalies savo įsipareigojimų.
Kai praėjusiais metais ES atliko bankų atsparumo testus, juose dalyvavę du Airijos bankai – bankas „Ireland“ ir „Allied Irish Bank“ išlaikė testus, tačiau po kelių mėnesių antrąjį banką teko gelbėti šalies vyriausybei. Tuo metu ES buvo kritikuota, kad bankų atsparumą bandė per daug švelniomis sąlygomis. Iš praėjusiais metais ES testuoto 91 banko atsparumo kartelės nepavyko įveikti 7 bankams.
Testas buvo per lengvas
Europos bankų priežiūros institucija teigė, kad šiųmečiai atsparumo testai buvo griežtesni negu praėjusiais metais, tačiau kai kurie rinkos dalyviai dėl to išsakė abejonių. Reitingų agentūra „Standard & Poor’s“ teigė, kad Europos bankas galėjo būti testuojami gerokai atšiauresnėmis sąlygomis. Agentūros atstovų teigimu, naujieji testai buvo parengti taip, kad būtų gauti pakankamai geri rezultatai, kurie nuramintų kapitalo rinkas. Vis dėlto jie neatskleis tikrosios Europos bankų padėties ir jų pasirengimo atlaikyti, pavyzdžiui, euro zonos narių bankrotą.
Skolos ir biudžeto deficito problemas bandanti suvaldyti Graikija yra arčiausiai bankroto ribos, ji šiuo metu bando susitarti dėl antrojo pagalbos paketo suteikimo sąlygų. Nors Graikija kaip valstybė visai euro zonai turi palyginti nedidelę reikšmę, nemažai šios valstybės obligacijų yra supirkę Prancūzijos ir Vokietijos bankai. Todėl, kol nėra tikslių duomenų apie šių šalių bankų prisiimtą riziką, nuogąstaujama, kad Graikijos bankrotas galėtų sukelti bankų griūtį kitose ES šalyse.
Nors tarptautiniai analitikai teigiamai vertina ES atliekamus bankų atsparumo testus, nes tai iš esmės didina finansų srities skaidrumą, jie pastebi, kad EBA realybėje neturi jokių poveikio priemonių paveikti skirtingose šalyse veikiantiems bankams, nes jų veiklos standartus ir principus nustato vietos valdžios institucijos.
Be to, Europos bankų atsparumo testo rezultatus anksčiau žadėta paskelbti birželio mėnesį, tačiau vėl paaštrėjus euro zonos skolų krizei, jų paskelbimo data buvo nukelta į liepos mėnesį. Investuotojai EBA atstovams rekomendavo testo rezultatus paskelbti nedarbo metu arba savaitgalį, kad jie rinkose sukeltų kuo mažiau panikos. Panašu, kad EBA pasirinko patį atsargiausią variantą – skelbti rezultatus pasibaigus darbo savaitei prieš savaitgalį.
EBA buvo įkurta praėjusių metų pabaigoje ES sprendimu, jai pavesta tikrinti bankų pasirengimą atlaikyti finansų krizes. Kitą ataskaitą apie ES bankų būklę EBA ketina skelbti 2012 metų vasario ir liepos mėnesį.





