Prezidentas Barackas Obama nepritaria respublikonų siūlomiems trumpalaikiams skolos lubų kėlimo būdams.
Ant šimto dolerių kupiūros besipuikuojantis Benjaminas Franklinas kadaise yra pasakęs, kad gyvenime yra neišvengiami tik du dalykai: mirtis ir mokesčiai. Dabar JAV politikai ginčijasi, kaip išvengti didesnių mokesčių ir nenumarinti šalies, kaip patikimos skolininkės, įvaizdžio.
Dėl valstybės skolinimosi aukščiausios ribos besiginčijantys politikai yra pasiskirstę į dvi stovyklas. Respublikonai prašo karpyti biudžeto išlaidas ir nedidinti mokesčių, o demokratai su prezidentu Baracku Obama priešakyje siūlo 10 metų trukmės ir 4 trilijonų dolerių vertės deficito mažinimo programą, kuri ilgainiui pakeltų mokesčius, taip pat reformuotų pašalpų sistemą ir sumažintų vyriausybės išlaidas.
Jei iki rugpjūčio 2 dienos JAV Kongreso Atstovų rūmai nepasieks kompromiso dėl papildomos 2,4 trilijono dolerių paskolos, gali tekti rinktis: arba mirtis su respublikonais, arba augantys mokesčiai su demokratais.
Šiuo metu B. Obamos nustatytas galutinis terminas yra liepos 22 diena. Jis taip pat sakė, kad jei šiandien nepavyktų susitarti dėl plano griaučių, derybos tęsis ir savaitgalį.
Apskritai JAV prezidentas pastaruoju metu demonstruoja ne pačią šaltakraujiškiausią savo charakterio pusę. Pavyzdžiui, pranešama, kad vakar tarp respublikono Erico Cantoro ir B. Obamos vykusi diskusija baigėsi trankiu prezidento išėjimu iš kambario.
Įdomu, kaip skiriasi tame pačiame kambaryje buvusių žmonių pateikiamos įvykio versijos. Demokratai teigia, kad susitikimo pabaiga buvo visiškai neišskirtinė. Įprasta, kad prezidentas iš kambario išeina pirmas. Tuo tarpu respublikonai sako, jog prieš išeidamas B. Obama sakė: „Gana, aš pasiekiau savo ribą, galbūt tai ir pakenks mano kadencijai, bet aš jums nenusileisiu“.
Virtuali lubų sąvoka
Iš tikrųjų, apčiuopiamos priežasties dabar galiojančiam 14,3 trilijono dolerių skolų limitui nėra. JAV valdžia pati nustato, kiek sau gali leisti skolintis, didesnę įtaką paskolos dydžiui turi kreditoriai. Pirmą kartą skolinimosi lubos buvo įvestos 1917 metais, kai JAV įsitraukė į Pasaulinį karą. Jo išlaidoms padengti Kongresas iždui įsakė į apyvartą išleisti ilgalaikių obligacijų, bet apribojo kiekį.
Valstybės skola dažniausiai apibrėžiama ją lyginant su visos šalies ekonomika. JAV skola aukščiausią tašką buvo pasiekusi Antrojo pasaulinio karo metais ir sudarė 120 procentų šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), vėliau ji tolygiai mažėjo, o Jimmy Carterio valdymo laikotarpiu (1978 m.) sudarė apie trečdalį BVP. Nuo tada ji vėl ėmė kilti ir šiandien sudaro beveik 100 procentų JAV bendrojo vidaus produkto.
Kai šalis pasiekia skolinimosi lubas, ji nebegali imti naujų paskolų. Kai išlaidos viršija pajamas (o dabar taip ir yra), pradeda trūkti pinigų, šalis nebegali apmokėti sąskaitų. Praktikos, kaip spręsti, kurios sąskaitos yra svarbesnės už kitas, iki šiol nebuvo. Galima nemokėti pensijų, pašalpų, kitų socialinės rūpybos sudaromų išlaidų, algų kareiviams ir taip toliau.
Ekspertai skaičiuoja, kad JAV nebegalėtų padengti beveik 45 procentų savo įsipareigojimų, kas reikštų ir taip sveikata nepasižyminčios ekonomikos lėtėjimą.
Įspėjimų lavina
Ketvirtadienį dvi skolinimosi reitingų agentūros perspėjo JAV, kad šalies skolinimosi reitingas gali būti sumažintas, taip sustiprindamos spaudimą JAV valdžiai greičiau padidinti skolinimosi limitą. „Moody’s” ir „Standard & Poor’s“ atstovai sako, kad JAV nemokumas didžiausią riziką kelia Kinijai ir Japonijai. Šios šalys yra didžiausios JAV iždo obligacijų valdytojos.
JAV Federalinio rezervo pirmininkas Benas Bernanke Senatui sakė, kad finansinių įsipareigojimų nevykdymas turėtų „katastrofiškų pasekmių“, kurios „sukeltų labai sunkų finansinį šoką“.
Kinija taip pat paragino Vašingtoną imtis priemonių, kad būtų apsaugoti jos investuotojų interesai.
Kritikuojami respublikonai
Respublikonai nenori kelti mokesčių net ir aukščiausias pajamas gaunantiems amerikiečiams. Šalyje, kur 400 pačių turtingiausių asmenų valdo tokią pat turto dalį, kaip ir 150 milijonų vargingiausių, turtuolis Warrenas Buffettas į biudžetą sumoka 18 procentų savo pajamų, o jo darbuotojai – 33 procentus.
Tiesa, pastaruoju metu W. Buffetą apėmė robinhudinės nuotaikos. Jis mano, kad turtuoliai turi mokėti daugiau mokesčių, o vienoje televizijos laidoje sakė: „Aš galėčiau šį deficitą panaikinti per 5 minutes. Tiesiog reikia išleisti įstatymą, nurodanti, kad bet kada, kai šalies deficitas viršija 3 procentus, visi Kongreso nariai praranda teisę būti perrinkti“. Anot verslininko, taip politikams atsirastų paskata spręsti problemas, o ne užsiiminėti populizmu.
„Al Jazeera“ skelbiamame komentare JAV politikos apžvalgininkas Cliffas Schecteris sako: „JAV infrastruktūra jau dešimtmetį pūva. Nepaisant to, respublikonai siekia dar didesnių biudžeto apkarpymų“. C. Schecteris Respublikonų partiją vadina išdavikais, kurie nebesivadovauja jokia sveiku protu suvokiama logika, nenori balansuoti valstybės išlaidų, kariuomenę naudoja kaip savo žaisliuką, o ne nacionalinio saugumo užtikrintoją.
Bet turbūt geriausiai raudonosios partijos interesus diskusijose dėl skolinimosi lubų atspindi respublikonų lyderio Senate Mitcho McConnelio vienoje radijo laidoje pasakyti žodžiai: „Aš atsisakau padėti B. Obamai būti perrinktu statydamas savo partiją į tokią poziciją, kurioje mes turėtume dalintis kaltę dėl prastos ekonomikos padėties“.
