Per pirmąjį šių metų pusmetį į Lietuvą atvyko 4 tūkst. žmonių daugiau nei tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu.
Nors Vokietija neseniai atvėrė savo darbo rinką, ten vykstančių dirbti lietuvių nėra daug. Mat šios šalies darbdaviai reikalauja mokėti vokiečių kalbą, o mūsų tautiečiai ja nekalba. Todėl populiariausios tarp Lietuvių emigrantų išlieka Skandinavijos šalys ir Jungtinė Karalystė. Tiesa, naujausia statistika rodo, kad emigracija slopsta, daugėja po laimės paieškų svetur namo grįžtančių tautiečių.
Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį išvykimą iš Lietuvos deklaravo maždaug 27 tūkst. emigrantų. Tai – 8 tūkst. mažiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį. Tačiau vyriausiasis „DnB Nord“ banko analitikas Rimantas Rudzkis pažymėjo, kad 27 tūkst. emigrantų per pusmetį yra pakankamai grėsmingas skaičius. Jei šis rodiklis panašiame lygyje išsilaikys kelerius metus, Lietuvai esą gresia likti be darbo jėgos.
Statistikai primena, kad pernai iš Lietuvos emigravo 83,2 tūkst. gyventojų – beveik keturis kartus daugiau nei 2009-aisiais. Tačiau tiek statistikai, tiek R. Rudzkis pažymėjo, kad emigrantų skaičiaus padidėjimui praėjusiais metais įtakos turėjo įstatymuose numatyta prievolė nuolatiniams šalies gyventojams mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Ši nuostata esą privertė gyvenamosios vietos keitimą iš Lietuvos į užsienio valstybę deklaruoti ir tuos, kurie gyveno užsienyje jau anksčiau.
Mažėjant emigrantų skaičiui, Statistikos departamentas pastebi, kad pirmąjį šių metų pusmetį daugėjo į Lietuvą atvykstančių žmonių. „Lyginant šių ir praėjusių metų sausio-birželio mėnesius, atvyko beveik 4 tūkst. žmonių daugiau. Beveik 80 proc. visų imigrantų buvo Lietuvos piliečiai“, – teigiama Statistikos departamento portalui IQ.lt atsiųstame atsakyme.
„Jeigu iš Lietuvos išvažiuoja tik 2 žmonės, tai tik 2 galės ir grįžti. O jeigu išvažiuos 200 tūkst., tai galės grįžti 200 tūkst. Kadangi daugiau išvažiavusių, tai ir grįžtančių daugiau“, – komentavo R. Rudzkis. Vis dėlto analitikas sutiko, kad grįžtančiųjų į Lietuvą skaičiaus augimas yra gera žinia. Tačiau kartu pažymėjo, kad skirtumas tarp iš Lietuvos išvažiuojančių ir grįžtančių žmonių skaičiaus dar yra didokas. „Norėtųsi, kad jis būtų mažesnis“, – sakė pašnekovas.
Palyginimui: 2010 metais į Lietuvą iš viso imigravo 5,2 tūkst. žmonių – 1,3 tūkst. mažiau negu 2009 metais.
Kelią į Vokietiją užkerta kalba
Gegužę, Vokietijai atvėrus darbo rinką Baltijos valstybių ir kai kurių Rytų Europos šalių gyventojams, buvo prognozuojama, kad tai paskatins emigraciją iš Lietuvos. Tačiau įdarbinimo agentūrų ir Vilniaus darbo biržos EURES biuro, teikiančio informaciją apie galimybes įsidarbinti užsienyje, tačiau neteikiančio įdarbinimo paslaugų, atstovai pastebi, kad besidominčių ir išvažiuojančių į Vokietiją lietuvių nėra itin daug.
Vilniaus darbo biržos vyriausioji specialistė Rita Pivorienė portalui IQ.lt pasakojo, kad per dieną EURES biure vidutinišai apsilanko 25 norintys išvykti į užsienį gyventojai, dar nemaža dalis jų skambina telefonu arba rašo laiškus elektroniniu paštu.
„Pastaruoju metu sumažėjęs domėjimasis Vokietija. Pikas buvo gegužės, birželio mėnesiais“, – sakė R. Pivorienė. Jos teigimu, vokiečiai lietuviams siūlo dirbti slaugytojais, prižiūrėti senyvo amžiaus žmones. Taip pat ieškoma padavėjų, virėjų, barmenų.
Įdarbinimo užsienyje paslaugas teikiančios bendrovės „Skanlika“ atstovė Vaida Pociūtė sakė, kad vokiečiai taip pat ieško techninio personalo: suvirintojų, metalo konstrukcijų surinkėjų, dažytojų, statybininkų, šaltkalvių. „Visur reikalaujama vokiečių kalbos. Bent minimaliai“, – pažymėjo kitos įdarbinimo paslaugas teikiančios įmonės „Litaupa ir Ko“ atstovė Kristina Zaboraitė.
Visos trys pašnekovės pabrėžė, kad būtent vokiečių kalbos nemokėjimas yra pagrindinė kliūtis, dėl kurios lietuviai neišvyksta laimės ieškoti į Vokietiją.
Tiesa, atsiranda ir tokių gyventojų, kurie į Vokietiją nori vykti „aklai“. R. Pivorienė pasakojo, kad EURES biuro specialistai kartą atkalbinėjo užsienio kalbos nemokantį vyrą ten vykti. Vyras vienoje televizijos laidoje esą prisižiūrėjo istorijų apie atsivėrusią darbo rinką, dideles galimybės ir gerai išvystytą infrastruktūrą, užsieniečių atžalų laukiančius vaikų darželius ir į Vokietiją ketino vykti su visa šeima – trimis vaikais ir ketvirtojo besilaukiančia žmona.
Trūksta suvokimo ir motyvacijos
Tiek R. Pivorienė, tiek V. Pociūtė sakė, kad į užsienį išvykti norintys lietuviai labiausiai domisi įsidarbinimo galimybėmis Norvegijoje, Švedijoje, Suomijoje. Tuo metu Jungtinės Karalystės populiarumas po truputį esą menksta, nors Darbo biržos kaupiama statistika rodo, kad per pirmąjį šių metų ketvirtį privačios agentūros ten įdarbino daugiausia – 280 lietuvių. Iš viso per pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje veikiančios įdarbinimo agentūros užsienyje įdarbino 810 žmonių.
Skandinavijos šalys ir Jungtinė Karalystė daugiausia emigrantų iš Lietuvos sulaukia esą todėl, kad kelio čia neužkerta kalbos barjeras. „Tose šalyse užtenka anglų kalbos pagrindų. Be to, tos šalys lietuvius jau yra išbandžiusios, patikrinusios. Ir tautiečiai ten viską išbandę, žino visas sistemas“, – kalbėjo „Skanlikos“, per dieną sulaukiančios apie 10 naujų klientų, atstovė V. Pociūtė.
Jos teigimu, į užsienį vykstančių lietuvių atlyginimas per mėnesį svyruoja nuo 4 tūkst. iki 10 tūkst. litų. Jis esą priklauso tiek nuo valstybės, tiek nuo turimos kvalifikacijos, tiek nuo kalbos mokėjimo.
LDB atstovė R. Pivorienė pastebėjo, kad kartais kalbos nemokantys lietuviai bando apgauti užsieniečius darbdavius, kad ją moka puikiai. „Susiradus darbo vietą, reikia kontaktuoti su darbdaviu. O kontaktuoti turi užsienio kalba. Aišku, galima paprašyti kažko, kad už tave paskambintų ir pakalbėtų, bet darbdaviai gali perskambinti ir patikrinti, ar žmogus tikrai tą kalbą moka. Anksčiau jie tą gana dažnai darydavo“, – dėstė pašnekovė.
Ji prisiminė dar vieną atvejį, kuomet Lietuvoje angliškai kalbančių darbuotojų ieškoję švedai pasirinko ne tuos, kurie gyvenimo aprašymuose gyrėsi šią kalbą mokantys puikiai, o tuos, kurie prisipažino anglų kalbą mokantys silpnai, tačiau pažymėjo gerai kalbantys vokiškai. „Darbdavys priėmė juos, nes dėl sąžiningo prisipažinimo patikėjo, kad jie mokysis“, – apie greitai išaiškėjančias apgaules pasakojo R. Pivorienė.
Kartu ji pastebėjo, kad nemaža dalis besikonsultuojančiųjų EURES biure yra nemotyvuoti. Iš 25 žmonių, vidutiniškai per dieną apsilankančių biure, žinantys į kokią valstybę nori vykti ir kokį darbą dirbti būna maždaug penki. Dalis esą pageidauja „bet kokio darbo ir bet kur“ ir patys jo ieškoti specialioje EURES duomenų bazėje nenori. „Žmogus įsivaizduoja, kad tas darbas pas mus padėtas stalčiuje ar dar kažkur“, – sakė R. Pivorienė.
Pasaulyje populiariausios JAV
Tuo metu Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos neseniai paskelbta studija parodė, kad daugiausia gimtąsias šalis paliekančių žmonių renkasi vykti į JAV. Studija remiasi kiek ankstesniais duomenimis, kurie rodo, kad 2009 metais JAV apsigyveno kiek daugiau 1,13 mln. žmonių. Tai – maždaug 2 proc. daugiau nei ankstesniais metais.
Antroje vietoje pagal 2009 metais apsigyvenusių imigrantų skaičių atsidūrė ir lietuvių pamėgta Jungtinė Karalystė. Čia apsigyveno iš viso 397 tūkst. užsieniečių. Šis skaičius buvo 14 proc. didesnis nei ankstesniais metais. Kartu tai buvo didžiausias augimas, nes daugelyje kitų išsivysčiusių pasaulio valstybių atvykėlių skaičius mažėjo.
Anot organizacijos, imigrantų skaičiaus augimas Jungtinėje Karalystėje buvo užfiksuotas todėl, kad pas anksčiau šioje šalyje apsistojusius asmenis atvyko jų šeimos nariai. Be to, Jungtinėje Karalystėje augo užsieniečių studentų skaičius.
Ši Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos studija pasirodė praėjus maždaug savaitei po to, kai britų Darbo ir pensijų sekretorius Iainas Duncanas Smithas pareiškė, kad britai bus pasmerkta gyvenimui iš pašalpų, jeigu nebus sugriežtintos imigracijos taisyklės.
