Susidomėjimas egiptologija pasaulyje išplito XIX a.
Ketvirtadienio vakarą Kaune pradedamos narplioti Lietuvoje saugomų mumijų paslaptys. Vilniaus universiteto antropologas prof. Rimantas Jankauskas kartu su žymiu italų mumijų tyrinėtoju dr. Dario Piombino–Mascaliu ėmėsi tyrimų, pasitelkę naujausias antropologijos srityje taikomas technologijas. Tokio pobūžio tyrimas Lietuvoje atliekamas pirmą kartą.
Dar vasario mėnesį D. Piombino-Mascalis Vilniuje apžiūrėjo Šv. Dvasios bažnyčios požemiuose laikomus palaikus. Kartu su R. Jankausku jiedu sudarė tyrimų planą. Septyniolika Šv. Dvasios bažnyčios mumijų bus tiriamos rentgeno ir tomografijos būdu, siekiant kuo mažesnės žalos ir išsaugant pagarbą palaikams.
Rentgeno būdu galima nustatyti skeleto struktūrą, galimas traumas, o tomografija padės nustatyti lytį ir balzamavimo aplinkybes.
Tyrimas bus pradėtas ne nuo lietuviškųjų, bet nuo egiptietiškos mumijos – dar 1924 metais, pirmosios lietuvių egiptologės Marijos Rudzinskaitės–Arcimavičienės į Kauną atvežtų dievo Amono dainininkės palaikų. Beveik 3 tūkst. metų senumo mumija laikoma viena paslaptingiausių Lietuvoje.
Mokslininkai neatmeta galimybės, kad atliktų tyrimų rezultatai gali atskleisti ir apgaulę. Egiptologijos aukso amžiuje, 19-ame šimtmetyje, Šiaurės Afrikos pirkliai paslaptingos senovės civilizacijos pakerėtiems europiečiams vietoj tikrų relikvijų įbrukdavo ir padirbtų.
Nacionalinio M.K. Čiurlionio dailės muziejaus Taikomosios dailės skyriaus vedėja dr. Aldona Snitkuvienė IQ.lt pasakojo, kad esama ne vieno pavyzdžio apie tokias klastotes. Ji prisimena dviejų vaikų mumijas, grafo Mykolo Tiškevičiaus atvežtas į Lietuvą. Grafas buvo įsitikinęs, kad jos tikros, tačiau tyrimas atskleidė, kad tai tik gerai padirbtos kopijos. Tad ir šiame tyrime vietoj palaikų mokslininkai gali rasti viso labo suvyniotą skudurų krūvą.
