Darbdaviai tikina esą priversti stabdyti verslo plėtros planus.
Optimistinės Lietuvos verslo nuotaikos blėsta. Stambiosios pramonės atstovai savo įmonių ratuose jau regi lėtėjančios pasaulio ekonomikos pagalius. Todėl bendrovės atideda plėtros planus, nebežada kurti naujų darbo vietų, didinti atlyginimų, priimti daugiau darbuotojų.
Lietuvos apdirbamosios pramonės optimizmas mažėja, nors tebėra pakankamai aukštame lygyje, skelbia Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK).
Šių metų trečiojo ketvirčio lūkesčių indeksas siekia 67 punktus – tai 4 punktais mažiau nei ankstesnį ketvirtį. Artimiausią ateitį niūriau vertina visų apdirbamosios pramonės sektoriaus įmonės. Tiesa, indekso vertė, viršijanti 50 punktų, vis dar reiškia, kad verslas tikisi ekonomikos augimo. Tačiau akivaizdu, kad prieš kelis mėnesius optimizmo būta daugiau – II ketvirtį indeksas siekė 71 punktą, o pernai tuo pačiu metu – 70 punktų.
Prasčiausiai dėl III ketvirčio nusiteikę tekstilės ir chemijos pramonės atstovai, o perspektyviausiai artimiausius mėnesius vertina metalų, mašinų ir įrengimų sektoriaus įmonės.
Skolų krizės aidai
Labiausiai verslo optimizmas nuslūgo apklaustiems vadovams prasčiau vertinant eksporto perspektyvas.
„Pramonė eksportuoja 70 proc. savo produkcijos. Tik 40 proc. vadovų prognozuoja eksporto augimą, o didesnės vidaus paklausos tikisi vos 25 proc. apklaustųjų“, – sakė LPK Ekonomikos ir finansų departamento analitikas Aleksandras Izgorodinas.
Prastėjančius verslo lūkesčius labiausiai lėmė sulėtėjęs pasaulio ekonomikos augimo tempas ir besitęsiantis neapibrėžtumas.
Tiesa, už Atlanto nuotaikos dar prastesnės – JAV verslo lūkesčių indeksas gali siekti apie 40 punktų, ne ką daugiau optimizmo turi ir Senojo žemyno pramonė.
„Panašu, kad pramonės aktyvumas jau pasiekė piką ir jos aktyvumas mažės. Pasaulio ekonomika pajuto neigiamą žemės drebėjimo Japonijoje ir aukštų naftos kainų įtaka“, – vertino A. Izgorodinas.
Labiausiai Lietuvos verslo atstovus neramina besitęsianti skolų krizė Senojo žemyno valstybėse. Nuogąstaujama, kad mūsų įmonės ateityje gali pajusti kur kas rimtesnes euro zonos finansinės krizės pasekmes, nes į Europą Lietuvos eksportas siekia 60 proc.
Prognozuojama, kad vėstant pasaulio ekonomikos klimatui, antrąjį šių metų pusmetį Lietuvos eksporto augimas lėtės (gali siekti apie 15-17 proc.), tačiau jis tebebus pagrindiniu mūsų šalies ekonomikos garvežiu. Eksportas mažės ir dėl pasikeitusios statistinės bazės.
„Dabar eksportuojančiai pramonei prasidėjo nuosekli augimo frazė. O vidaus vartojimo rinkoje – atsargaus augimo fazė“, – artimiausią ateitį prognozavo LPK viceprezidentas Gediminas Rainys.
Darbuotojų ir trūksta, ir nebereikia
Todėl Lietuvos verslas jau nebesižarsto pažadais didinti darbuotojų skaičių ir kelti algas.
67 proc. respondentų neketina keisti darbuotojų skaičiaus. Labiausiai padidinti personalo skaičių žada tik metalo, mašinų ir įrenginių pramonė (48 proc.), medienos ir baldų pramonė (40 proc.). Taigi verslo atstovai jau nebekalba ir apie didesnį nedarbo mažėjimo tempą.
Mūsų įmonės dėl prasto padėties darbo rinkoje linkusios kaltinti ir emigraciją, ir „prastą“ švietimo sistemą, bet savo kaltės neįžvelgia. A. Izgorodinas įrodinėjo, kad įmonės pasiruošusios priimti naujų darbuotojų, tačiau neranda žmonių, kurių kvalifikacija atitiktų darbdavių lūkesčius. Darbuotojų esą trūksta visiems sektoriams. Todėl pramonininkai ragina politikus nors simboline finansine parama paremti įmones, kurios gamybos vietose vykdo darbuotojų mokymus.
Apie tai, kad darbuotojus nemotyvuoja dirbti maži atlyginimai, darbdaviai plačiau nediskutuoja, nors LPK vadovas Bronislovas Lubys buvo pareiškęs, kad kvalifikuotas darbuotojas turėtų uždirbti bent jau 1 tūkst. eurų (apie 3,4 tūkst. litų).
Apklausos liudija, kad darbo užmokesčio fondą ketina didinti 46 proc. respondentų, toks pats skaičius jo ketina nekeisti, o 8 proc. – mažinti.
Anot A. Izgorodino, prastos nuotaikos stabdys verslo plėtrą, todėl jeigu darbuotojų algos ir didės, tai ne daugiau už infliacijos tempą – apie 4 proc. Tiesa, tik didžiosiose pramonės įmonėse. Čia atlyginimai pernai taip pat augo apie 3 proc. ir taip pat siekė infliacijos rodiklį.
Pigesnio maisto nebus
Atsigavimo vidaus rinkoje nuotaikas kol kas labiausiai temdo augančios kainos. Infliacijos rodikliai visuose ūkio sektoriuose viršija atlyginimų prieaugį. Verslo atstovai pripažįsta, kad gyventojų perkamoji galia mažėja, todėl jie renkasi pigiausias prekes. Todėl vidaus vartojimas atsigaus labai lėtai.
„Rudenį vidaus rinkai ruošiamas Molotovo kokteilis – sąskaitos už šildymą sieks rekordines aukštumas, tai neigiamai paveiks vidaus vartojimo rodiklius“, – prognozavo LPK analitikas.
Jis atkreipė dėmesį, kad energetinių išteklių ir žaliavų kainos jau nebedidėja dideliais tempais. Daugiau kaip pusė apklaustųjų mano, kad trečiąjį ketvirtį žaliavų kainos išliks nepakitusios. Taigi didžioji dalis vadovų (61 proc.) artimiausiu metu produkcijos kainų keisti neketina, 12 proc. žada kainas mažinti. Tarp pastarųjų yra ir maisto bei gėrimų pramonės atstovų.
„Krentant žaliavų kainoms, lėtėjant eksportui, šiuo metu yra gera galimybė sumažinti kainas ir sustiprinti Lietuvos įmonių pozicijas eksporto rinkose“, – komentavo A. Izgorodinas.
Tačiau net 62 proc. apklaustų chemijos pramonės įmonių vadovų prognozavo didinsiantys kainas.
LPK analitikas atkreipė dėmesį, kad maisto kainos pasaulyje turėtų išlikti aukštos, nes paklausa didėja, o pasiūlą riboja prasti orai Europoje, JAV ir Kinijoje.
„Tai reiškia, kad maisto, kuriam Lietuvos vartotojai skiria 26 proc. savo išlaidų, kainos išliks didelės. Taip pat ir infliacijos lygis bus gana aukštas“, – IQ.lt sakė A. Izgorodinas.
