Du trečdaliai Lietuvoje leidimą dirbti gavusių užsieniečių sėda už vilkiko vairo.
Pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, užsieniečiams išduota trečdaliu daugiau leidimų dirbti Lietuvoje. Daugiausia leidimų išduota dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojais. Transporto kompanijos pripažįsta susiduriančios su sunkumais įdarbinant užsieniečius, tačiau kitos išeities teigia neturinčios – vairuotojų trūkumas Lietuvoje esą jaučiamas nuolat.
Lietuvos darbo birža (LDB) skaičiuoja, kad per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje norintiems dirbti užsieniečiams išduoti 1378 leidimai. Tai maždaug trečdaliu daugiau nei tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, kai buvo išduoti 786 leidimai.
Daugiausia leidimų išduota baltarusiams – 42 proc. ir ukrainiečiams – 34,8 proc. Palyginti su pirmuoju 2010 metų pusmečiu, Lietuvoje įdarbintų baltarusių kiek sumažėjo, o ukrainiečių – gerokai padaugėjo. Šių šalių atstovams tuo metu išduota atitinkamai 46,6 ir 25,3 proc. visų leidimų.
Kitų šalių piliečiai pagal jiems išduotų leidimų skaičių gerokai atsilieka. Per pirmus šešis šių metų mėnesius atvykėliams iš Kinijos išduota 5,8 proc., iš Rusijos – 5,2 proc., iš Moldovos – 3,7 proc., iš Indijos – 2,5 proc., iš Gruzijos – 1,8 proc. visų leidimų.
Vairuotojų trūksta „chroniškai“
66 proc. užsieniečių šiemet įdarbinti tarptautinių reisų vairuotojais krovinių gabenimo įmonėse. Tai kiek daugiau nei pirmąjį ankstesnių metų pusmetį, kai buvo išduota 57,3 proc. leidimų.
Tačiau nepaisant to, kad šiemet įdarbinta maždaug tūkstantis vairuotojų, nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ atstovas Gytis Vincevičius teigė, kad krovininių automobilių vairuotojų mūsų šalyje vis tiek trūksta.
„Trūko ir šiuo metu tebetrūksta apie 2 tūkst. vairuotojų. Netgi įregistravus minėtąjį tūkstantį, darbuotojų, specialistų paklausa nemažėja“, – tvirtino G. Vincevičius. Vairuotojų trūkumą jis sieja su tuo, kad krovinių vežimo paslaugas teikiančios kompanijos plečia savo transporto priemonių parkus, didina maršrutų skaičių, o šalyje veikianti mokymo sistema nepajėgia parengti pakankamai specialistų.
Logistikos paslaugas teikiančios Šiaulių bendrovės „Tansimeksa“ generalinis direktorius Darius Vyšniauskas teigė, kad vairuotojų šalyje trūksta „chroniškai“, todėl jų mokymo krūvis tenka pačioms kompanijoms. Patyrusiam vairuotojui priskiriamas stažuotojas, jie tris mėnesius dirba kartu. Jeigu mokinys pateisina lūkesčius, su juo pasirašoma sutartis.
Užsieniečiai pranašumo neturi
Tačiau laiko rengti specialistus kompanijos turi ne visuomet. Todėl, G. Vincevičiaus teigimu, natūralu, kad įdarbinami užsieniečiai. Daugiausia jų būna iš tokių šalių kaip Ukraina, Baltarusija, Rusija. Tačiau būna ir Gruzijos, Moldovos ar kitų šalių piliečių.
„Daugiausia – rusiškai kalbantys, nes reikalingi universalūs darbuotojai, kurie kalbėtų rusų kalba, suprastų anglų, vokiečių, kalbėtų lenkiškai“, – vardijo „Linavos“ atstovas.
Bendrovės „Transimeksa“, turinčios 150 vilkikų parką, vadovas D. Vyšniauskas sakė, kad įmonėje dirba „kelios dešimtys“ užsieniečių. Tačiau pripažino, kad juos įdarbinti kartais būna sudėtinga ir užima nemažai laiko.
„Baltarusiai neturi jokio pranašumo prieš lietuvius vairuotojus. Priešingai, jie turi minusą, nes jiems reikalinga Šengeno viza. Jie turi tik tą pliusą, kad vežant krovinius į Rusiją jiems nereikia Rusijos vizos“, – vardijo D. Vyšniauskas. Jis pridūrė, kad gauti leidimą užsieniečiui dirbti Lietuvoje užtrunka 3-5 mėnesius.
Statybininkų atvyko mažiau
LDB duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį leidimų užsieniečiams statybininkams dirbti Lietuvoje išduota truputį mažiau, nei tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Statybose dirbantiems suvirintojams šiais metais išduota 3,4 proc., suvirintojams dujomis ir elektra – 2,5 proc., metalinių konstrukcijų montuotojams 1,2 proc. visų leidimų. Palyginimui: pernai per pusmetį vien suvirintojams buvo išduoti 7 proc. visų leidimų.
„Per 2009 metus patyrėme patį didžiausią nuosmukį – kritome 48 proc. Darbo jėgos statybose sumažėjo daugiau nei 30 proc. Tačiau 2010 metų žiema buvo ne pati sunkiausia, reiškia, darbų tam tikrose srityse dar galėjo būti pakankamai. Inžineriniai statiniai praktiškai laikėsi tame pačiame lygyje, krito tik gyvenamųjų namų ir biurų statyba. O šių metų pirmam pusmečiui įtakos turėjo gili žiema. Visi šie dalykai susidėjo ir galėjo būti mažėjimas“, – dėstė Lietuvos statybininkų asociacijos vykdomasis direktorius Vaidotas Šarka.
Paklaustas, ką mieliau šiuo metu įdarbina statybų bendrovės – lietuvius ar užsieniečius, – V. Šarka patikino, kad nuo norų čia mažai kas priklauso. Labiausiai vertinami esą aukštos kvalifikacijos specialistai, kurių didelė dalis sunkmečiu nusprendė laimės ieškoti užsienyje.
„Šiandien turime situaciją, kai negalima pasakyti, kad aukštos kvalifikacijos specialistų buvo ar yra per daug. Jų visuomet labai reikėjo ir reikės“, – sakė V. Šarka. Tačiau pridūrė, kad lietuvius įmonės, ko gero, rinktųsi mieliau – mat tada nebūna kalbos barjero, artimas mentalitetas.
Nuo trenerių iki dresuotojų
LDB duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį 9,7 proc. leidimų užsieniečiams dirbti Lietuvoje buvo išduoti laivo metalinių konstrukcijų montuotojams, 4,3 proc. – restoranų virėjams, po 1 proc. – grožio salono darbuotojams ir sporto treneriams.
Palyginimui: praėjusių metų pirmąjį pusmetį 11,5 proc. leidimų buvo išduota laivo metalinių konstrukcijų montuotojams, 5,9 proc. – restoranų virėjams, 4,6 proc. – konsultantams.
Statistika rodo, kad praėjusių metų pirmąjį pusmetį į Lietuvą atvyko ir ganėtinai egzotiškų profesijų atstovų – 0,9 proc. visų leidimų buvo išduota laukinių žvėrių dresuotojams.
