Brangus malonumas.
Šią savaitę Prancūzijos žiniasklaida netyla apie šalies įsipareigojimus užsienio valstybėse: parlamentas pritarė, kad Libijoje ir toliau būtų tęsiami kariniai manevrai, o prezidentas Nicolas Sarkozy netikėtai apsilankė Afganistane ir, sekdamas Baracko Obamos pavyzdžiu, skelbė apie Prancūzijos nacionalinių pajėgų dalinį atsitraukimą. Į politines diskusijas įsitraukia ir kariuomenės atstovai, besibaiminantys pernelyg didelių Prancūzijos ambicijų tarptautinėje arenoje.
„Le Figaro“
Prancūzija tęs savo veiksmus Libijoje
Šią savaitę Prancūzijos parlamentas pasisakė už kovo 19 d. Libijoje pradėtų karinių veiksmų pratęsimą. Remiantis konstitucija, keturis mėnesius užtrukusiai intervencijai užsienio valstybėje tęsti vyriausybės sprendimo nebeužtenka. Sutikimą turi duoti šalies parlamentas. Tiek parlamento žemesnieji, tiek aukštesnieji rūmai didele balsų dauguma išreiškė paramą, kad šalies veiksmai Libijoje būtų tęsiami.
Kaip rašo „Le Figaro“, balsavimo rezultatai toli gražu nebuvo netikėti, ypač po to, kai Prancūzijos socialistų partija oficialiai paskelbė remianti šalies užsienio politikos įsipareigojimus Libijoje. Tiesa, ne visi socialistai ištikimi bendrai politinei linijai. Vienas tokių „Le Figaro“ cituojamų parlamentarų savo poziciją grindė tautų apsisprendimo teise dėl savo pačių likimo.
Prancūzijos premjeras François Fillonas teigė, jog vyriausybė niekada nesakė ir negalvojo, kad intervencija Libijoje bus lengva ir pasibaigs per keletą dienų. Pasak jo, Muammaras Gaddafis yra atsidūręs aklavietėje. Nors lūžio taškas dar nėra pasiektas, būtent dabar reikia veikti kaip niekad tvirtai. Vyriausybės vadovo teigimu, pagrindinis sąjungininkų tikslas – išvengti kraujo praliejimo sukilėlių tvirtove tapusiame Bengazio mieste – buvo pasiektas, o laisvi Libijos gyventojai pamažu užima vis daugiau šalies teritorijos.
Apie M. Gaddafio likimą Prancūzijos užsienio reikalų ministras Alainas Juppe kalbėjo abstrakčiomis frazėmis: jo teigimu, Libijos vado pasitraukimas figūruoja tarp „politinio sprendimo parametrų, kurie buvo priimti bendru visų sprendimu“. Ar, kaip pastebi dienraštis, „beveik visų“ – tai yra JAV, Europos Sąjungos ir Afrikos Sąjungos. Tiesa, pastaroji kartais vengia vienareikšmiškai atskleisti savo poziciją.
Prieš Prancūzijos veiksmų Libijoje pratęsimą balsavę parlamentarai ypač akcentavo karo tikslų „neapibrėžtumą“, kitų Europos šalių menką įsitraukimą. Taip pat buvo apeliuojama ir į karinės intervencijos išlaidas, kurios per keturis mėnesius pasiekė 100 milijonų eurų. „Le Figaro“ teigimu, atmosferą tarp diskutuojančių parlamentarų slėgė bendras susirūpinimas, kaip išvengti, kad šalies misija Libijoje nepareikalautų didžiosios užsienio operacijoms skirto biudžeto dalies. Šis biudžetas 2011 m. siekia 630 milijonų eurų.
Tripolio režimo atstovai netruko sureaguoti į Prancūzijos parlamento balsavimo rezultatus ir „apgailestavo“ dėl tokio sprendimo.
Planuojama išvesti karius iš Afganistano
Šią savaitę Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy patvirtino, kad tūkstantis prancūzų karių bus atšaukti iš Afganistano iki 2012 m. pabaigos. Visas Prancūzijos karinis personalas Afganistaną paliks iki 2014 m., skelbia šalies žiniasklaida.
Pasak „Les Echos“, Prancūzijos valdžios tenorų skambesį pastarosiomis dienomis buvo galima girdėti sklindant tiek iš toli, tiek iš arti: N. Sarkozy netikėtai apsilankė Afganistane, o premjeras François Fillonas ir užsienio reikalų ministras Alainas Juppe vykdomą politiką karinių įsipareigojimų atžvilgiu gynė likę namie. Tokia strategija turėtų sutvirtinti ir paties šalies vadovo, ir kariuomenės pozicijas prieš ateinančius prezidento rinkimus.
Sakydamas kalbą N. Sarkozy negailėjo tokių žodžių kaip „Prancūzija“, „respublika“, „tauta“, „garbė“ ir „pasididžiavimas“. Jis taip pat sveikino prancūzų karių „neįtikėtinus“ pasiekimus Afganistane. Šis argumentas turėjo suteikti pasitenkinimo būsimiems rinkėjams ir pateisinti prancūzų karių dislokavimą šalyje, rašo „Les Echos“.
Tiesa, tokia argumentacija atliko vieno šūvio į du kiškius vaidmenį: pasak „Le Monde“, minėti pasiekimai N. Sarkozy leido pagrįsti ir Paryžiaus sprendimą pamažu atšaukti prancūzų karius. Iš viso jų Afganistane yra 4 tūkstančiai, ir jie turėtų palikti šalį iki 2014 m.
Afganistane Prancūzijos prezidentas išreiškė paramą „pereinamajam procesui“, kuris turėtų prasidėti liepos vidury. Šio proceso tikslas – iš NATO pajėgų atsakomybę už saugumą šalyje perleisti į Afganistano policijos ir kariuomenės pareigūnų rankas. Respublikos vadovas taip pat skelbė remiantis Afganistano valdžios pastangas sutaikyti šalį, nes „reikia mokėti užbaigti karą ir priimti savo praeitį“. Prancūzijos vadovo teigimu, karių atšaukimas nereiškia, kad Paryžius paliks Afganistaną likimo valiai – nuo 2014 m. karinį bendradarbiavimą tarp dviejų šalių keis ekonominis bendradarbiavimas, rašo „Le Figaro“.
„Le Monde“ cituoja N. Sarkozy žodžius, jog Prancūzija turi atlikti pareigą „savo draugams afganams bei savo kariams, žuvusiems mūšyje, ir palikti šalį tik tada, kai misija bus įgyvendinta“.
Liepą numatyta saugumo perdavimo proceso pradžia nekliudys provincijų, kuriose dislokuoti prancūzų kariai. Paryžius tikisi, jog šios bus įtrauktos į provincijų sąrašą antroje šių metų pusėje.
„Le Monde“
Kariuomenė gali perkaisti?
Šalies finansų ministerija nusprendė, kad nacionalinės šventės liepos 14-osios karinis paradas kainuoja pernelyg daug. Kaip ir kitos demokratijos, Prancūzija atsisako savo metinio pasirodymo, rašo „Le Monde“.
Panašu, kad šiemet liepos 14-osios kad ir simboliškam šventimui kliudo įtampa, tvyranti tarp Prancūzijos kariuomenės ir politinės valdžios. Dvi pusės diskutuoja dėl „perkaitimo“, kurį galėjo sukelti šalies įsipareigojimai užsienio operacijose.
Dienraščio teigimu, be Paryžiaus įsipareigojimo Afganistane, antiteroristinių veiksmų Afrikos regione Sahelyje bei intervencijos Dramblio Kaulo Krante, prancūzų kariai sugebėjo patenkinti skubius „karinės diplomatijos“ poreikius ir Libijoje, tačiau ne politinės valios, o tik gero kariuomenės planavimo dėka. Pasak jūrų laivyno admirolo Pierro-François Forissierio, Prancūzijos kariniai veiksmai šiandien yra pernelyg aktyvūs. Galiausiai karinių elementų laukia „perkaitimas“, nes jie paprasčiausiai nesugebės tuo pat metu ir kovoti, ir atnaujinti savo karinio potencialo. Pavyzdžiui, kol Prancūzijos laivynas ir oro pajėgos tęsia savo misiją Libijoje, jaunų pilotų mokymai yra sustabdyti. Namie trūksta karinės įrangos, kad mokymai būtų tęsiami.
Nuo praeito amžiaus septinto dešimtmečio Prancūzijos kariuomenei teko susidurti su restruktūrizacija, operacijomis užsienio valstybėse ir ribotu biudžetu, tačiau šių trijų procesų ji dar niekada nepatyrė vienu metu, rašo „Le Monde“. Iki 2011 m. pabaigos užsienio misijoms skirtos išlaidos viršys 1 milijardą eurų, nors joms yra numatyta tik 640 milijonų eurų.
Dienraštis prisimena ir Europos Parlamente vykusią diskusiją, per kurią Žaliųjų grupės pirmininkas Danielis Cohnas-Benditas pateikė Graikijos, kaip vienos iš šalių, „nenormaliai“ leidžiančių valstybės lėšas, pavyzdį. Graikija turi 11 milijonų gyventojų ir 100 tūkst. karių, ir tik todėl, kad konkuruoja su Turkija ginklavimosi varžybose. Taigi D. Cohnas-Benditas kėlė klausimą, ar logiška Graikijos valstybės tarnautojams mažinti atlyginimus, kai ši neseniai įsigijo ginklų už 3 milijardus eurų iš Prancūzijos ir tris povandeninius laivus iš Vokietijos – už 1 milijardą eurų. Žaliųjų atstovo įsitikinimu, Graikijos krizę sutramdyti būtų galima kur kas veiksmingiau, jeigu būtų įgyvendinta Europos nusiginklavimo iniciatyva.
Kaip ir kitos Vakarų valstybės, Prancūzija turi rasti atsakymą į klausimą, kokia yra „tinkama“ suma profesionaliai ir sumažintai kariuomenei išlaikyti. Ieškant atsakymo Paryžiui teks spręsti ir dilemą, priešinančią valstybės ambicijas bei šioms įgyvendinti skirtas priemones. Tačiau išsamesnių debatų, kaip pastebi „Le Monde“, reikės palaukti po 2012 m. vyksiančių prezidento rinkimų.
