Pirmąją dieną patikros Danijoje sulaukė didžiulio žiniasklaidos dėmesio.
Vokiečiai piktinasi, kad papildomus patikrinimus pasienyje įvedusi Danija griauna Šengeno erdvę, tačiau ir ne vienam lietuviui, keliaujančiam per Lietuvos-Lenkijos sieną teko sustoti ir Lietuvos arba kaimyninės šalies pareigūnui parodyti dokumentus ar automobilio bagažinę. Gal ir mus galima apkaltinti Šengeno erdvės griovimu?
Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) negali komentuoti kolegų lenkų darbų, tačiau sako, kad panašiai elgiasi ir Lietuvos pareigūnai. VSAT atstovas Giedrius Misutis sako, kad tarnyba sulaukia ir Lietuvos gyventojų, kurie piktinasi arba stebisi, kodėl buvo sustabdyti patikrinimui, skambučių.
Patikrinimus Lietuvos pasieniečiai vykdo pagal tam tikrus kriterijus – atsižvelgdami į požymius, kurie leidžia atpažinti potencialų pažeidėją. Pavyzdžiui, ieškant vogtų automobilių stengiamasi patikrinti prabangius, ypač jei juos vairuoja jaunas žmogus.
VSAT atstovas teigia, kad Lietuvos-Lenkijos pasienyje patikrinama maždaug 1-1,5 proc. abipusio automobilių ir asmenų srauto. Vykdant tokio masto kontrolę per pirmąją šių metų pusę, VSAT duomenimis, pasienyje su Lenkija išaiškinta 18 kontrabandos gabenimo atvejų, sulaikyti 44 asmenys, kurių ieškojo teisėsauga, 29 vogtos transporto priemonės.
Vakarų Europos žiniasklaida dažnai supaprastina situaciją. Sugriežtinta tvarka Danijoje vadinama „pasienio kontrole“, nors pagal Šengeno sienų kodeksą taip sakyti, ko gero, nebūtų galima. Šengeno kodekse „sienų kontrolė“ apibrėžiama kaip patikrinimas, kuris vykdomas neatsižvelgiant į jokias kitas aplinkybes, išskyrus ketinimą kirsti sieną arba sienos kirtimo faktą.
Tačiau Danai sako, kad elgiasi lygiai taip pat kaip bet kuri kita Šengeno valstybė – Lietuva, Lenkija ar kritiškiausiai jos atžvilgiu pasisakanti Vokietija. Pastarosios nepažeidžia Šengeno sienų kodekso, kuris valstybėms leidžia vykdyti policinę veiklą, kai ji nėra lygiavertė pasienio kontrolei ir yra grindžiama siekiu kovoti su galimomis grėsmėmis ir tarptautiniu nusikalstamumu.
Būtent šis kriterijus kelia daugiausia nesutarimų. Du danų teisės profesoriai – Carstenas Willemoes Joergensenas ir Karstenas Engsigas Soerensenas iš Arhuso universiteto – atlikę analizę pareiškė, kad jų šalis pralaimėtų Europos Teisingumo Teisme, jei būtų apskųsta. Kol kas to niekas nepadarė.
Danijos sprendimas nuo liepos 5 dienos sustiprinti kontrolę pasienyje buvo politinis – priimtas spaudžiant koalicinei kraštutinės dešinės partijai mainais į jos paramą vyriausybės finansų politikai. Kol Danija erzina vokiečius su 50 papildomų pareigūnų savo pasienyje, Europos Komisija ketina peržiūrėti Šengeno sistemą ir suteikti šalims galimybę sugriežtinti sienų kontrolę dėl nelegalio migracijos. Apie tai pradėta kalbėti dėl Italijos ir Prancūzijos spaudimo – šios šalys sako buvusios užtvindytos nelegalių migrantų iš Šiaurės Afrikos.
