Seimo kanceliarijoje tarnautojų ir darbuotojų pareigybių skaičius nuo 2008 m. pabaigos sumažėjo 19 pareigybių, o užimtų – 16,5.
Seimas kratosi viešai metamų kaltinimų dėl esą didėjančio darbuotojų skaičiaus. Oficialiai skelbiama, kad pačiame parlamente ir Seimo kanceliarijoje užimtų pareigybių skaičius nuo 2008 m. pabaigos ne padidėjo, o sumažėjo. Tačiau įstatymų leidžiamosios valdžios institucija net ir per sunkmetį išliko saugia užuovėja.
Kanceliarija informavo pastaraisiais metais nuolat mažinusi tarnautojų ir darbuotojų skaičių, planuodama ir perskirstydama darbus ir funkcijas, atleisdama pensinio amžiaus darbuotojus, nepratęsdama tarnybos santykių su valstybės tarnautojais, sukakusiais įstatymo nustatyto amžiaus, ribodama konkursų į valstybės tarnautojų pareigas skelbimą ir darbuotojų priėmimą.
Seimo kanceliarijos Personalo skyriaus pateiktais duomenimis, kanceliarijoje 2008 m. gruodžio 31 d. buvo 523 karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybės, iš jų užimtos – 494,5 pareigybės.
2011 m. liepos 1 d. buvo 504 karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų pareigybės, iš jų užimtos – 478 pareigybės. Taigi Seimo kanceliarijoje tarnautojų ir darbuotojų pareigybių skaičius sumažėjo 19 pareigybių, o užimtų – 16,5.
2008 m. pabaigoje buvo 469,5 politinio (asmeninio) pasitikėjimo tarnautojų ir darbuotojų pareigybės. 2011 m. liepos 1 d. duomenimis, buvo 466,5 politinio (asmeninio) pasitikėjimo tarnautojų ir darbuotojų pareigybės. Taigi Seime tarnautojų ir darbuotojų pareigybių skaičius sumažėjo 3 pareigybėmis.
Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad Seimo politinio (asmeninio) pasitikėjimo tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičius Seimo kadencijos metu nuolat kinta, ypač Seimo kadencijos pabaigoje, kai jie atleidžiami, pasibaigus valstybės politikų įgaliojimų laikui, ir naujos Seimo kadencijos pradžioje, kai priimami naujai išrinktų Seimo narių padėjėjai-sekretoriai.
Privačiame sektoriuje – atleidimo banga
Akivaizdu, kad sunkmečiu Seimas, atleidęs vos kelis procentus darbuotojų, liko valstybės sektoriaus flagmanu.
Statistikos departamento skelbė, kad per 2009-uosius, krizės piko metus, privačiame sektoriuje darbuotojų skaičius sumenko 15,6 proc. iki 737 tūkst., o valstybės sektoriuje – tik 2,6 proc. iki 417,5 tūkstančio.
Labiausiai darbuotojų skaičius labiausiai mažėjo statyboje (27,7 proc.), apdirbamojoje gamyboje (19,7 proc.), kasybos ir karjerų eksploatavimo (16,9 proc.), apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonėse (15,9 proc.) bei didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje (14 proc.).
Nedaug darbuotojų skaičius sumažėjo sveikatos priežiūros ir socialiniame darbe (0,3 proc.), viešajame valdyme (1 proc.) ir švietime (2,7 proc.).
Banko „Nordea“ analitikų duomenimis, nuo 2007 iki 2010 metų privačiame sektoriuje dirbančių darbuotojų skaičius sumažėjo 186 tūkst., iš kurių keturi dirbo gamybos ir tik vienas – paslaugų sektoriuje.
