Jeigu Lietuva nustatytų didesnę registravimosi PVM mokėtoju ribą, kaip siūlo Seimo nariai, tai prieštarautų ES teisiniam reguliavimui.
Vyriausybė nėra linkusi pritarti kelių Seimo narių parengtam įstatymo projektui padidinti registravimosi pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojais ribą nuo 100 tūkst. iki 250 tūkst. litų. PVM, kurios ribą siekia kilstelėti smulkieji prekybininkai, finansų ministrė Ingrida Šimonytė pavadino „turgaus prekeivių figos lapu“.
Šiandien posėdžiausianti Vyriausybė turėtų palaikyti Finansų ministerijos poziciją nedidinti registravimosi PVM mokėtojais ribos iki 250 tūkst. litų. Tokį įstatymo projektą yra užregistravę keli Seimo nariai, paskatinti smulkiųjų verslininkų.
Trys Socialdemokratų partijos frakcijos nariai aiškinamajame rašte teigia, kad 100 tūkst. litų suma, kurios viršijus per 12 mėnesių atsiranda prievolė mokėti PVM į šalies biudžetą, nėra didinta nuo 1998 m.
„Galima teigti, jog tai irgi įtakojo šešėlinės ekonomikos didėjimą“, – rašoma parlamentarų rašte.
Seimo nariai neslepia, kad įstatymo projektu siekiama sumažinti mokesčių naštą smulkiesiems verslininkams (įskaitant tuos, kuriuo verčiasi turėdami verslo liudijimus), taip pat – sumažinti šešėlinę ekonomiką. Padidinus pajamų ribą, nuo kurios tektų mokėti PVM, esą sumažėtų nelegali prekyba ir būtų surenkama daugiau lėšų į šalies biudžetą.
Tokiu pasiūlymu nesusižavėjusi Finansų ministerija nurodo, kad metinės apyvartos ribos, kurias pasiekus asmenys tampa PVM mokėtojais, yra numatytos ES direktyvoje. Šių metų gegužę Europos Taryba leido Lietuvai pakelti šią kartelę nuo 29 iki 45 tūkst. eurų, todėl Seimui ketinama pateikti įstatymo pataisas ir siūlyti registravimosi PVM mokėtoju ribą nustatyti nuo 150 tūkst. litų.
Tokios naujovės turėtų įsigalioti 2012 m. sausio 1-ąją.
Jeigu Lietuva nustatytų didesnę ribą, kaip siūlo Seimo nariai, tai prieštarautų ES teisiniam reguliavimui.
Naudinga ne visiems
Finansų ministrė I. Šimonytė neseniai šiuo klausimu netgi buvo pateikusi atskirą komentarą. Ji pastebėjo, kad daug verslą vykdančiųjų skuba registruotis PVM mokėtojais vos įsisteigę ir turėdami nulį pajamų. „Ogi todėl, kad būti PVM mokėtoju dažniausiai yra naudinga“, – rašo ministrė.
Anot jos, PVM mokėtojas gali susigrąžinti ir sumokės PVM tiek, kiek parduos savo produkcijos (baldų ar grūdų). Verslui plečiantis, perkant vis daugiau medžiagų, reikalingų produkcijai pagaminti, būti PVM mokėtoju neabejotinai apsimokės, antraip liks tiesiog mažiau pelno.
„Jeigu visos pajamos apskaitomos ir deklaruojamos, tai kodėl ta PVM mokėtojo riba tokia baisi – juk iki jos toli, kaip iki kosmoso? Nebent ne viskas deklaruojama? Kita vertus, jeigu visa perpardavimui skirta produkcija įsigyta iš legalių tiekėjų su visais mokesčiais, tai kodėl nesibūriuoja eilės savanorių registruotis PVM mokėtojais ir sutinkama dengti pirkimo PVM iš savo pelno? Juk prekybininkas yra vienintelis, kuriam absoliučiai naudinga būti PVM mokėtoju. Jeigu prekiaujama legaliai įsigyta produkcija, žinoma“, – dėstė I. Šimonytė.
Finansų ministrė nurodė, kad vienintelis žmogus, kuriam tai aiškiai nenaudinga, yra turgaus prekeivius samdantis „šeimininkas, kuris neteks pelno visiškai, nes neteks veiklos, arba teks juo dalytis su bendrapiliečiais per mokesčius, samdant tuos, kurie ir dabar realiai dirba samdomą darbą“.
