Panevėžiečiai, įpratę nupjautą žolę ar sugrėbtus lapus vežti į didžiagabaričių atliekų aikštelę Pilėnų gatvėje, nuo šio pavasario turės keisti savo maršrutą – jos vartai bus užrakinti.
Nuo kovo 1-osios žaliosios atliekos čia nebebus priimamos, todėl gyventojams teks rinktis kitas mieste veikiančias aikšteles.
Neatmetama, kad dėl naujos tvarkos jose gali pailgėti eilės.
Aikštelė uždaroma
Kaip aiškina Savivaldybės įmonės „Panevėžio specialus autotransportas“ direktorius Rolandas Ramūnas, sprendimą uždaryti įmonės aikštelę Pilėnų gatvėje lėmė pasikeitusi teisinė tvarka.
Nuo šiol didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles gali eksploatuoti ir jose surinktas atliekas tvarkyti tik regioniniai atliekų tvarkymo centrai.
„Žaliosios atliekos turi būti surenkamos tik per regioninių atliekų tvarkymo centrų didžiagabaričių atliekų aikšteles. Todėl ir uždaroma mūsų įmonei priklausanti aikštelė Pilėnų gatvėje“, – sako R. Ramūnas.
Panevėžiečiai žaliąsias atliekas galės pristatyti į tris Panevėžio regioninio atliekų tvarkymo centro aikšteles – Savitiškio, Senamiesčio ir Kėdainių gatvėse.
Per kalendorinius metus iš vieno fizinio asmens čia nemokamai priimama iki 500 kilogramų tokių atliekų.
Jas taip pat galima patiems nugabenti į sąvartyno aikštelę Dvarininkų kaime.
Nusiteikę sulaukti pretenzijų
Praėjusį sezoną į aikštelę Pilėnų gatvėje gyventojai atvežė 515 tonų žaliųjų atliekų.
Vis dėlto, Rolando Ramūno vertinimu, bendrame miesto kontekste tai nėra įspūdingas skaičius – palyginti su visomis Panevėžyje susidarančiomis žaliosiomis atliekomis, šis kiekis sudaro tik dalį.
Iš kurių miesto vietų atliekos dažniausiai buvo gabenamos, atsakyti sudėtinga. Tokia statistika nerenkama.
Direktorius neabejoja: net ir nuolat viešinant informaciją apie pokyčius, dalis gyventojų dar kurį laiką iš įpročio suks į Pilėnų gatvę.
„Manau, kurį laiką sulauksime žmonių nepasitenkinimo“, – pripažįsta jis.
Tačiau, anot „Panevėžio specialaus autotransporto“ vadovo, panašios situacijos jau būta – anksčiau įmonė Pilėnų gatvėje priimdavo ne tik žaliąsias atliekas, bet ir baldus, kitus stambiagabaričius daiktus. Nuo praėjusių metų jų nebegalima čia atgabenti.
„Tikrai dar kurį laiką vis tiek pas mus veždavo didelių gabaritų atliekas. Bet pakako mėnesio, kad žmonės išsiaiškintų“, – sako R. Ramūnas, jis įsitikinęs, kad taip bus ir šįkart.
Direktorius tikisi, kad uždarius aikštelę neatsiras tokių, kurie tiesiog apsisuks ir atvežtas šakas ar lapus paliks prie daugiabučių konteinerių.
„Tie, kurie teršė, tie ir toliau teršia, kol nepagauni. O kurie įpratę atsikratyti atliekomis tvarkingai, tikrai jų nemes prie konteinerių – tiesiog nuveš į kitas aikšteles“, – įsitikinęs pašnekovas.
Individualių namų gyventojams – nauja tvarka
Nuo šių metų žaliąsias atliekas lengviau tvarkyti individualių namų gyventojams.
Jas leista mesti į individualius maisto atliekų konteinerius.
„Individualių namų gyventojai gali pasirinkti – naudotis konteinerine sistema arba kompostuoti atliekas. Dabar jie tikrai nesiskųs, kad konteineriai per maži“, – sako R. Ramūnas.
Panevėžyje maisto atliekų surinkimo sistema veikia jau antrus metus, tačiau sulaukta nemažai gyventojų klausimų: kam dar vienas konteineris, jei maisto atliekų tiek daug nėra?
„Tie, kurie teršė, tie ir toliau teršia, kol nepagauni. O kurie įpratę atsikratyti atliekomis tvarkingai, tikrai jų nemes prie konteinerių – nuveš į kitas aikšteles.“
R. Ramūnas
Iki šiol krauti nupjautą žolę ar daržo atliekas į šiuos konteinerius nebuvo galima.
Tačiau daugiabučių gyventojams tokia galimybė negalioja.
Į bendrus maisto konteinerius žolę, lapus ar kitas žaliąsias atliekas versti draudžiama.
Daugiabučių bendrijos, tvarkydamos aplinką, susikaupusias atliekas – lapus, krūmus ar nupjautą žolę – turės gabenti į vieną iš trijų miesto didžiųjų atliekų surinkimo aikštelę arba sąvartyną Dvarininkų kaime.
Eilės gali pailgėti
Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Gintautas Ulys sako, kad kol kas sunku tiksliai prognozuoti, kiek žaliųjų atliekų surinks jų didžiagabaritės aikštelės.
Vieni gyventojai lapus veža į aikšteles, kiti – tiesiai į sąvartyną.
Tačiau bus stebima, ar reikės didinti konteinerių skaičių, organizuoti dažnesnį jų išvežimą.
Sezono metu gali pailgėti ir eilės.
„Pavasarį ir rudenį ir taip atvyksta daug žmonių, tad mieste nelikus vienos aikštelės, papildomas atliekų kiekis, aišku, turės įtakos“, – sako G. Ulys.
Bendrovės internetiniame puslapyje galima per kameras pasižiūrėti, kur trumpesnė eilė.
„Kartais prie vienos aikštelės susidaro eilė, o kitur – tuščia“, – pažymi direktorius.
Jei žaliųjų atliekų pilna visa priekaba, G. Ulys pataria gabenti jas į sąvartyną už maždaug 10 kilometrų nuo miesto.
Mat miesto aikštelėje konteineris būtų iš karto pilnas.
2025 metais į sąvartyną Dvarininkų kaime iš miesto juridinių ir fizinių asmenų priimta 2 994 tonos žaliųjų atliekų.
Trijose mieste esančiose PRATC aikštelėse iš gyventojų surinkta 805 tonos, o įskaičiavus rajono gyventojų atgabentas atliekas, bendras kiekis viršija 1000 tonų.
