IQ.lt kalbinti duonos gamintojai teigia, kad lyginant su 2008 metais duona šiuo metu yra atpigusi.
Lyginant Jungtinių Tautų (JT) Maisto ir žemės ūkio organizacijos ir Lietuvos statistikos departamento kaupiamus duomenis matyti, kad nuo 2008 metų iki dabar maisto produktai – ypatingai tokie kaip duona ar pienas – Lietuvoje brango sparčiau nei pasaulyje. Kai kurie gamintojai atkerta, kad jų turima statistika rodo priešingai – lyginant su praėjusiais metais produktai brango, tačiau jie vis dar yra pigesni nei 2008 metais .
JT Maisto ir žemės ūkio organizacijos skaičiuojamas pasaulinis maisto kainų indeksas birželį išaugo iki 234 punktų. Palyginus su ekonomikos pakilimo laikotarpiu 2008 metais, jis išaugo 34 punktais ir vos vos atsilieka nuo šių metų vasarį užfiksuoto visų laikų rekordo – 238 balų.
JT duomenimis, indekso augimą lėmė staigus cukraus kainų šuolis. Birželį cukraus kainų indeksas pasiekė 358 balus. Prieš trejus metus pasaulio rinkose kaina buvo kone perpus mažesnė – 182 balai. Statistikos departamento kaupiami duomenys rodo, kad mažmeninėje rinkoje cukrus ir saldumynai Lietuvoje nuo 2008 metų birželio iki 2011 metų birželio pabrango mažiau – 14,7 proc.
Duonos kainų šuoliai
Tuo tarpu duona Lietuvoje brango sparčiau nei didėjo JT skaičiuojamas grūdų kainų indeksas. Jis nuo 2008 metų iki 2011 metų birželio ūgtelėjo nuo 238 iki 259 balų. Tai būtų maždaug 8 proc. augimas. Tuo metu Lietuvos statistikai skaičiuoja, kad duonos ir grūdų produktai mūsų šalyje šių metų birželį, palyginti su tuo pačiu 2008 metų laikotarpiu, buvo 14,9 proc. brangesni.
Bendrovės „Vilniaus duona“ generalinė direktorė Rita Ramanauskienė kalbėdama su IQ.lt svarstė, kad tokie ryškūs skirtumai atsiranda dėl skirtingų skaičiavimų metodikų. Jos turimais duomenimis, duona dabar yra netgi pigesnė nei 2008 metais.
„Spaudoje pateikiama tikrai labai daug skirtingų procentų duonos gaminių ir kitų maisto produktų kainų augimo. Esu susipažinusi su viena iš Lietuvoje taikomų metodikų, kai imami keturi gaminiai iš vienos produktų kategorijos ir stebimos jų kainos. Pastebėjau, kad į tą sąrašą įtraukiami vadinamieji „premium“ produktai, kuriuos gaminant įdedama daug rankų darbo, jie yra geros sudėties ir jų niekas neskuba atpiginti“, – sakė R. Ramanauskienė.
R. Ramanauskienė, remdamasi rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen“ duomenimis, teigė, kad 2008 metais kilogramas duonos parduotuvių lentynose vidutiniškai kainavo 4,66 lito, o šiuo metu kaina siekia 4,61 lito. Palyginimui: 2009 metais kilogramas duonos vidutiniškai kainavo 4,55 lito, o 2010 metais – 4,07 lito.
Tiesa, „Vilniaus duonos“ vadovė pabrėžė, kad atskiri produktai sunkmečiu nepigo. Į rinką esą buvo išleista nepaprastai daug gerokai pigesnių gaminių.
„Praėjusių metų rezultatai: 20 proc. krito mūsų apyvarta, o tonų pardavėme tiek pat. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad pardavėme daugiau pigių gaminių. Duona labai specifinis produktas ta prasme, kad negali neįdėti miltų, druskos. Tiek, kiek sumažini kainą, savikaina tikrai nesumažėja. Todėl visa tai gamintojai padaro pelno sąskaita“, – tikino R. Ramanauskienė.
Pieno kainų mįslės
Pieno kainų indeksas, JT duomenimis, nuo 2008 metų iki 2011 metų birželio ūgtelėjo nuo 220 iki 232 punktų. Tai būtų maždaug 5,5 proc. padidėjimas. Tačiau mūsų šalies Statistikos departamento duomenys rodo, kad iki šių metų birželio nuo to paties 2008 metų laikotarpio pieno produktai pabrango 8,5 proc.
Praėjusį mėnesį paskelbti „Swedbank“ tyrimo duomenys parodė, kad Lietuvoje pieno produktai per paskutinius metus brango 7 kartus greičiau nei euro zonoje. Jie mūsų šalyje yra brangesni nei 2008 metų pradžioje nepaisant to, kad pieno supirkimo kainos nėra pasiekusios 2008 metų rekordo.
Tačiau Vilkyškių pieninės generalinis direktorius Gintaras Bertašius tuo metu IQ.lt tikino priešingai – už žaliavas esą tenka mokėti gerokai daugiau nei 2008 metais. Balandį už jas mokėta 18 proc., o gegužę – 21 proc. daugiau.
Be to, anot G. Bertašiaus, „Europos Sąjungoje (ES) yra tik dvi šalys, kur pieno produktams lentynoje taikomas „pilnas“ pridėtinės vertės mokestis (PVM). „Kaimyninėje Lenkijoje PVM yra 5 proc., Didžiojoje Britanijoje – 0 proc.“. Atmetus valstybei sumokamus mokesčius, pieno kaina valstybėse esą būtų panaši.
Lietuvoje prie kainų augimo prisidėjo ir didėjęs pagrindinis PVM tarifas – jis išaugo 3 proc. punktais.
Skirtinga statistika
JT Maisto ir žemės ūkio organizacijos skaičiuojamas mėsos kainų indeksas nuo 2008 metų iki 2011 metų birželio išaugo nuo 153 iki 180 balų (17,6 proc.), o aliejų – nuo 225 iki 257 balų (14,2 proc.). Statistikos departamento duomenimis, mėsos produktai mūsų šalyje brango 9,9 proc., o aliejaus ir riebalų – 16,9 proc.
Bendrovės „Rimi Lietuva“ viešųjų ryšių vadovė Raminta Stanaitytė-Česnulienė sakė, kad kalbant apie galutinę produkto kainą prekybos centre reikia įvertinti pasaulines, vietinės rinkos tendencijas, gamintojų, perdirbėjų, tiekėjų išlaidas ir jų pardavimo kainą.
„Tokiu būdu, žaliavai brangstant, pavyzdžiui, 20 proc. produkto kaina prekybos centre nebūtinai kils 20 proc. Ji gali augti labiau, jei tiekėjai produktą brangins labiau, ir gali nepakisti, jei pats tinklas savo sąskaita mažins produkto kainą pirkėjui“, – sakė R. Stanaitytė-Česnulienė.
Jos teigimu, tam, kad galutinis vartotojas mažiau pajustų bendrą kainų augimą prekybininkai organizuoja įvairias kainų akcijas visose prekių kategorijose. Esą todėl sakydami, kad kažkurios kategorijos produktai brango, visada rasime produktą, kurio kaina nepasikeitė arba net sumažėjo.
„O ir bendros kainos ne visiškai atspindi bendrą kainų kitimo tendenciją. Pavyzdžiui, žuvies produktai (šių metų birželį, palyginti su 2008 metų birželiu) tinklui brango apie 10 proc.,o pirkėjai tepajuto 3 proc brangimą. Aliejaus ir cukraus kainos augo apie 10 proc, kava ir arbata – apie 30 proc. Tuo tarpu pieno produktai pigo apie 2 proc., duonos kategorija apie 10 proc., šviežia mėsa – keliais procentais“, – vardijo „Rimi Lietuva“ atstovė.
Kalta rinka ir Europa
Komentuodamas maisto kainų skirtumus Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas Albertas Gapšys pabrėžė, kad Lietuva yra ES rinkoje, todėl kainos neišvengiamai artėja prie europinių. Ir jeigu pažiūrėtume ES statistikos biuro „Eurostat“ skelbiamą statistiką, pamatytume, kad mūsų maisto kainos nuo ES vidurkio dar gerokai atsilieka.
„Antra priežastis – kaip bebūtų skaudu, nors esame ES rinkoje, turime uždarą rinkos ratą. Reikia pasakyti, kad mūsų prekyba ir perdirbimas yra oligopolinės struktūros. Turime keturis prekybos tinklus, keturias didžiules pieno įmones, nuo kurių kainų priklauso rinkoje esančios kainos. Turime grūdų produktų tris stambias įmones, kurios miltus gamina. Nuo jų kainų tendencijos Lietuvoje priklauso“, – vardijo A. Gapšys.
Jis svarstė, kad pasinaudoję augančiomis kainomis pasaulio rinkose Lietuvoje veikiantys gamintojai ar prekybininkai kainas mūsų šalyje taip pat kilsteli aukštyn. Tačiau sumažėjus pasaulinėms kainoms mūsiškiai kainas retu atveju grąžina į anksčiau buvusį lygį.
„Paimkime paprastą pavyzdį su cukrumi. Kėdainiuose užsienio kompanija pas mus gamina cukrų ir to cukraus kainos turėjo tam tikrą tendenciją. Cukrus kainavo, kiek pamenu, 3-3,20 lito. Kai pasaulyje pradėjo kilti cukranendrių kainos ir pasaulio biržose pradėjo didėti cukraus iš cukranendrių kaina, tai buvo tuo pasinaudota, padidinta pardavimo kaina. Bet kai po gerų pusės metų biržose kaina nukrito į seną lygį, aš lentynose nematau cukraus po 3,20 lito. Pigiausias, kiek matau, – po 3,50-3,60 lito“, – dėstė A. Gapšys.
Tačiau jis pabrėžė, kad spartus kainų augimas Lietuvoje anksčiau ar vėliau turėtų baigtis. Mat Lietuvos gyventojų vidutinis darbo užmokestis, o kartu ir perkamoji galia yra gerokai mažesnė nei kitų ES šalių gyventojų. Lietuviai maistui išleidžia dvigubai didesnę dalį šeimos biudžeto, nei kitų ES šalių gyventojai.
