Euro zonos finansų ministrai apie naujus skolų krizės sprendimo variantus diskutavo devynias valandas.
Po devynias valandas trukusių diskusijų euro zonos finansų ministrai pažadėjo imtis naujų priemonių, kad padėtų Graikijai ir kitoms prasiskolinusioms Europos Sąjungos (ES) valstybėms bei sustabdytų užkrato plitimą į Italiją ir Ispaniją.
„Ministrai yra pasiruošę imtis naujų priemonių, kurios pagerins euro zonos galimybes atsispirti užkrato plitimui“, – teigiama jų išplatintame pranešime. Euro zonos valstybių finansų ministrai pažadėjo netrukus pateikti naujos kovos su skolų krize detalių. Tačiau tikslių terminų, kada tai padarys, neįvardijo.
Kalbėdami apie pagalbą Graikijai ir kitoms skolininkėms, pareigūnai pažadėjo pigesnes paskolas ir ilgesnius jų grąžinimo terminus. Susitikime taip pat užsiminta apie galimybes padėti Graikijai perkant jos obligacijų rinkoje ir neatmesta laikino šalies nemokumo galimybė, nors jai aršiai priešinasi Europos Centrinis Bankas (ECB).
Be to, finansų ministrų teigimu, Graikijos obligacijoms antrinėje rinkoje pirkti gali būti panaudotas praėjusiais metais įsteigtas finansinės paramos euro zonos šalims fondas. Šiuo metu 10 metų trukmės Graikijos obligacijų metinis pelningumas viršija 17 proc. Jeigu graikams už tokias palūkanas tektų skolintis rinkoje, jos šaliai būtų nepakeliamos.
Anksčiau Vokietijos laikraštis „Die Welt“ remdamasis šaltiniais ECB pranešė, kad norint susitvarkyti su Italijai grasinančia krize šį fondą gali tekti padvigubinti iki 1,5 trln. eurų. Tačiau Vokietijos finansų ministrų ministras Wolfgangas Schaeuble patikino, kad tokie veiksmai nesvarstomi.
Nerimas, kad Italija galėtų būti kita valstybė, kuriai prireiks tarptautinių kreditorių paramos atsirado įsisiautėjus tarptautinėms reitingų agentūroms. Šalis nusprendė imtis griežto taupymo – jos finansų ministras Giuliano Tremonti siūlo per ateinančius trejus metus biudžeto deficitą apkirpti 48 mlrd. eurų, o iki 2014 metų šiuo metu 3,9 proc. bendrojo vidaus produkto siekiantį biudžeto deficitą sumažinti iki nulio.
Tačiau finansų rinkoms nerimą kelia Italijos premjero Silvio Berlusconi komentarai, kad taupymo planas gali negauti palaikymo ministrų kabinete. Be to, S. Berlusconi veiksmuose analitikai įžvelgė mėginimų pakenkti Romos finansinės drausmės simboliu laikomam ministrui ir netgi jį nuversti.
Finansų ministrai taip pat diskutavo, kiek prie antro paramos paketo Graikijai turėtų prisidėti privatus sektorius, tačiau galutinis sprendimas nebuvo priimtas, nes tam dar turi pritarti Tarptautinis valiutos fondas (TVF).
O jo vadovė Christine Lagerde pareiškė, kad skolintojas ir jo partneriai Europoje dar nėra pasirengę diskutuoti, kokiomis sąlygomis būtų galima suteikti antrąjį finansinės paramos paketą Graikijai. „Niekas negali būti laikomas savaime suprantamu dalyku“, – žurnalistams Vašingtone sakė C. Lagarde.
Dėl šių priežasčių finansų rinkos tampa vis nekantresnės: nuo skolų kenčiančių valstybių obligacijų pajamingumas smunka, krinta euro kursas, pinga bankų, draudikų akcijos.
Nuo chaoso iki euro zonos griūties
„Die Welt“ aptaria ir kelis galimus dabartinės padėties Senajame žemyne scenarijus. Pirmas jų – chaosas. Jeigu Graikija įrodys, kad yra pasiruošusi vykdyti taupymo politiką ir konsoliduoti valstybės finansus, ES ir TVF suteiks dar vieną taip laukiamos finansinės pagalbos dalį. Tačiau, kaip pastebi Vokietijos leidinys, Graikija vis tiek neišvengs nedarbo didėjimo, jos ekonomika stagnuos, o tai gali sukelti dar didesnę socialinių neramumų bangą.
Pastarasis scenarijus esą nesumažins ir rinkų nervingumo. Investuotojų nerimą neva didina ir vieningos ES finansinės politikos stoka, nes, kaip rašo „Die Welt“, šiuo metu girdisi tik daugybė politikų, besistengiančių įtikti savo šalies rinkėjams, kalbų.
Antroji išeitis iš susidariusios padėties galėtų būti gerokai padidinta finansinė parama skolų krizės apimtoms šalims. Šiuo metu diskutuojama apie 700 mlrd. eurų paramą, tačiau jos gali prireikti dukart didesnės, jeigu gelbėjimo ratą teks mesti vienai didžiausių ES šalių – Italijai. Tačiau šis scenarijus gali strigti, nes šalių-donorių rinkėjai spaudžia savus politikus dėl pernelyg užsitęsusio sunkmečio ir milijonų skyrimo išlaidauti linkusioms valstybėms. Todėl Berlynas ir nepritaria planams dar labiau didinti antikrizinį fondą.
Taigi visai realus gali tapti trečiasis scenarijus – Graikija vis dėlto nesugebės grąžinti skolų ir bus laikoma bankrutavusia. Tokiu atveju ypač skaudų smūgį pajustų bankai ir tai sukeltų paniką ne tik Graikijos rinkoje. Vis daugiau ekonomistų prognozuoja, kad dalį Graikijos skolų vis tiek reikės restruktūrizuoti.
Pati drastiškiausia dabartinės krizės pasekmė – euro zonos iširimas. Jeigu prasiskolinusios šalys susigrąžintų nacionalines valiutas, jos galėtų eiti devalvacijos keliu ir taip skatinti savo gamintojų eksportą. Tačiau tokių „skyrybų“ kaina būtų itin didelė. Vokietija, ko gero, taip pat eurą pakeistų marke arba pasiliktų gerokai mažesnėje euro zonoje su patikimais partneriais: Prancūzija, Suomija, Austrija ir Nyderlandais.
