Jaunieji europiečiai nesupranta, ką skaito.
Penktadalis Europos penkiolikmečių nemoka deramai skaityti, skelbiama šiandien išleistame Europos švietimo informacijos tinklo („Eurydice“) tyrime „Skaitymo mokymas Europoje: situacija, strategija ir praktika“. Lietuvoje, tyrimo duomenimis, prastai skaitančių paauglių yra beveik 25 procentai.
Visas Europos Sąjungos (ES) šalis, Islandiją, Lichtenšteiną, Norvegiją ir Turkiją ištyrę mokslininkai nustatė, kad nors daugelis valstybių padarė pažangą, tačiau vis dar nesutelkia dėmesio į pačias rizikingiausias grupes: berniukus, vaikus iš nepasiturinčių namų ūkių ir migrantus. ES švietimo ministrai nustatė tikslą sumažinti prastai skaitančiųjų skaičių nuo 20 procentų iki mažiau nei 15 procentų 2020 metais. Tik Belgija (flamandų bendruomenė), Danija, Estija, Suomija ir Lenkija yra pasiekusios šią ribą.
Europos Komisijos (EK) spaudos konferencijoje dalyvavusi švietimo, kultūros, daugiakalbystės ir jaunimo reikalų eurokomisarė Androulla Vassiliou sakė: „Mes galime pasiūlyti priemones, bet šalims narėms pačioms reikia nuspręsti, ar jos gali būti pritaikytos. Jei problema liks palikta be priežiūros, ji taps didesnė, o tai turės neigiamų pasekmių valstybės ekonomikai ir socialiniam gyvenimui. Neraštingi žmonės jaučiasi nepritampantys visuomenėje, negali rasti darbo“.
EK siūlomoje programoje rekomenduojama pradėti skaitymo mokymą dar prieš pradinę mokyklą ir įvairinant skaitymo medžiagą skatinti mokinių susidomėjimą. Taip pat siūloma gerinti teksto suvokimo įgūdžius, jaunuolius mokyti pateikti klausimus, nustatyti prasmę, kuri nėra atvirai pateikta tekste ir performuluoti dalį teksto tam, kad jis būtų teisingai suprastas.
