Profsąjunga nenori rengti streiko alaus gamybos įmonėje žiemą, nes jis būtų neefektyvus.
Liepos 25-ąją bendrovėje „Švyturys-Utenos alus“ sustos gamyba. Profsąjungos atstovai, sulaukę politikų paramos, neatsisakė planų rengti gamybos darbuotojų streiką. Įmonės vadovai jau įspėjo darbuotojus, kad jeigu streikas bus pripažintas neteisėtu, bendrovė reikalaus atlyginti žalą. Viena prastovos diena įmonei kainuoja 2 mln. litų.
Raimondas Tamošauskas, „Švyturio“ profesinės sąjungos pirmininkas, tvirtino, kad Klaipėdoje ir Utenoje liepos 25-ąją streikuos apie 150 gamybos cechuose dirbančių darbininkų.
Profsąjungos atstovai ir įmonės darbuotojai nepaisė įmonės administracijos reikalavimo sulaukti aukštesnės teismo instancijos sprendimo dėl „Švyturio-Utenos alaus“ prašymo pripažinti streiką neteisėtu ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti jį skelbti, kol nebus išnagrinėta byla.
„Jeigu paisysime šio reikalavimo, tai streikuoti galėsime po dvejų metų. Ar jis tuomet turės kokią nors prasmę? Mes streikuosime, o administracija tegul mėgina įrodinėti, kad streikas neteisėtas“, – sakė R. Tamošauskas.
Įmonės administracija ketina skųsti profsąjungai palankų liepos 5 dienos Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį, kuria buvo patenkintas profsąjungos skundas dėl jai nepalankaus ankstesnio sprendimo streiką, planuotą birželio 23 d., nukelti mėnesiui.
Streiko iniciatorių ryžto neatšaldė net ir alaus daryklos administracijos raštas, kuriame profsąjungos ir darbuotojai įspėjami turėsią padengti įmonės patirtą žalą, jeigu streikas bus pripažintas neteisėtu. Teisme „Švyturio-Utenos alaus“ atstovai minėjo, kad viena sustabdytos gamybos diena kainuoja 2 mln. litų.
„O mūsų reikalavimai padidinti atlyginimus sudaro tik pusę prastovos dienos – 1 mln. litų“, – sakė R. Tamošauskas.
„Utenos alaus“ darbininkų sąjungos pirmininkas Vilhelmas Čekuolis šiandien Seime surengtoje spaudos konferencijoje nuogąstavo, kad teismų maratonas, į kurį įsivėlė profsąjunga ir „Švyturio-Utenos alaus“ administracija, gali baigtis tik kitais metais.
Esą įmonės vadovybė siekia streiką nukelti žiemos mėnesiams, kai sumažėjus produkcijos pardavimui, darbuotojai ir taip varomi eiti atostogų.
Didelis algų vidurkis nustebino
Iki šiol „Švyturys-Utenos alus“ akcentavo, kad darbuotojų vidutinis atlyginimas siekia net 3298 litų. Administracija sutinka jį didinti 1,8 proc., nors profsąjunga reikalauja algas indeksuoti 11,4 proc. Tokią ribą kolektyvo atstovai nustatė įvertinę, kad įmonė dividendams numatė skirti 100 mln. litų. Tiesa, teismui paraginus taikytis, profsąjunga savo reikalavimą buvo sumažinusi iki 7 proc., tačiau įmonės administracijos tokios „nuolaidos“ neįtikino.
V. Čekuolis stebėjosi, kaip įmonė apskaičiavo tokį didelį darbininkų atlyginimų vidurkį, ir svarstė, kad veikiausiai kartelę kilstelėjo įskaičiuoti viršvalandžiai ir darbas per šventes. Esą sezoniniams samdomiems darbuotojams aludariams mokama ne daugiau nei minimali mėnesio alga.
Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos pirmininkė Gražina Gruzdienė pažėrė kritikos šalies įstatymams, kurie neleidžia greitai realizuoti darbuotojų teisės streikuoti. „Tai liūnas“, – kalbėdama apie Darbo kodekse numatytas darbdavių ir darbuotojų derybų sąlygas pareiškė Trišalės tarybos vadovė.
Teismų praktikos teks palaukti
Nors ir pasiekę pirmąją pergalę teisme, kuris panaikino laikinąsias apsaugos priemones – nukelti streiką mėnesiui, profsąjungos atstovai supranta, kad jiems bus sunku teismų maratone varžytis su viena didžiausių šalies alaus gamybos įmonių, kuri gali sau leisti pasisamdyti patyrusius teisininkus.
Pirmiausia streiko organizatorių žvilgsniai nukrypo į Seimo rūmus. Užtarėjų čia rasti nėra sunku. Socialdemokratų frakcijos narys Algirdas Sysas ir sudarė sąlygas surengti spaudos konferenciją, pats pasinaudojęs proga priminti Vyriausybei apie vilkinamą minimalios algos kėlimo klausimą.
Tačiau Lietuvoje teisinę praktiką formuoja teismai. Nuo jų sprendimų „Švyturio-Utenos alaus“ ir profsąjungų ginče gali priklausyti būsimų streikų mūsų šalies įmonėse tradicija. O pagal ją Lietuva nuo Vakarų Europos yra nutolusi šviesmečiais.
Jeigu mūsų šalyje ir toliau darbuotojams didesnių atlyginimų teks laukti tikintis tik darbdavių malonės, tai turime susitaikyti su mintimis, kad realiausias algų kėlimo sąlygas diktuos tolesni emigracijos tempai.
