Naujasis Latvijos prezidentas A. Berzinis teigia, kad šalis neturės lėšų AE statyboms Lietuvoje.
Naujajam Latvijos prezidentui Andriui Berziniui penktadienį pareiškus, kad šalis neturi lėšų prisidėti prie Visagino atominės elektrinės (AE) statybų, kilo klausimų, ar tai nesužlugdys viso projekto. Tačiau Lietuvos pareigūnai nusiteikę gana optimistiškai.
Artimiausiais metais Latvija neturės lėšų dalyvavimui Visagino AE statybose, nes šalies vyriausybės skola siekia 45 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), dienraščiui „Diena“ sakė Latvijos prezidentas A. Berzinis.
Jis teigė, kad pridėti dar kelis milijardus prie tokios skolos – neįmanoma. Net jeigu Latvijos valdoma „Latvenergo“ dėl to paimtų paskolą, ją vistiek tektų garantuoti valstybei. „Tačiau „Latvenergo“ skola yra tokia didelė, kad šis klausimas nesvarstomas“, – sakė prezidentas.
Lietuvos premjeras Andrius Kubilius įsitikinęs, kad Visagino AE projektas nežlugs net ir tokiu atveju, jei Latvija nuspręstų jame nedalyvauti. Be to, jis pažymėjo, kad neverta spėlioti dalykų, dėl kurių dar vyksta diskusijos su regioniniais partneriais.
Seimo Atominės energetikos komisijos pirmininko pavaduotojas Rimantas Sinkevičius skaičiavo, kad, pagal įstatyminę bazę, Lietuva pretenduoja į 34 proc. būsimos elektrinės akcijų. „Strateginis investuotojas, dėdamas pinigus, greičiausiai norės kontrolinio paketo. O kas tada lieka Lenkijai? O kas lieka Estijai? 34 proc. plius 51 proc. – jau 85 proc. Reiškia, kitiems dviem partneriams tik 15 proc. lieka“, – sakė R. Sinkevičius.
Todėl, jo nuomone, nebūtų tragedijos, jei Latvija nutartų pasitraukti iš projekto, Tiesa, R. Sinkevičius pabrėžė, kad Lietuvai reikėtų kaip galima greičiau apsispręsti dėl būsimo „biznio modelio“ ir siūlė leisti šalies gyventojams referendume nuspręsti, ar būtų saugu ir finansiškai pakeliama turėti atominę elektrinę.
„Tik tiek, kad reikėtų matyti bendrą išlaidų sumą. Fukušimos avarija parodė, kad reikia statyti saugesnes elektrines, o saugumas visada kainuoja daug pinigų“, – sakė parlamentaras. Jis svarstė, ar, latvių pasitraukimo atveju, Lietuva turėtų papildomų pinigų ir pažymėjo, kad mūsų skola, kaip ir jų, artėja prie 40 proc. BVP.
Briuselis pinigų neduos
Kiek anksčiau energetikos ministrui Arvydui Sekmokui atsiųstame laiške už energetiką atsakingas Europos Komisijos narys Gunteris Oettingeris pareiškė, kad Komisija ir toliau rems Visagino AE projektą.
Tačiau prezidentė Dalia Grybauskaitė yra sakiusi, kad Europa nėra tiesiogiai finansavusi jokios AE statybų, todėl Visagino AE projekto vykdytojai gali tikėtis gauti ES paramos tik galimybių studijai. Be to, šalies vadovė priminė, kad šiuo metu atominė energetika nebėra bendra ES politika ir yra vertinama prieštaringai.
Tarp pretendentų statyti Visagino AE minima JAV ir Japonijos korporacija „Westinghouse Electric Company“. Elektrinės statybomis taip pat domisi Japonijos korporacijos „Hitachi“ ir amerikiečių „General Electrics“ valdoma „Hitachi GE Nuclear Energy“.
Lietuvos valdžia planuoja, kad nauja elektrinė galėtų pradėti veikti 2018-2020 metais. Lietuvai turėtų priklausyti ne mažiau 34 proc. elektrinės akcijų.
Preliminariai skaičiuojama, kad jėgainės statybos galėtų kainuoti 4-6 mlrd. eurų (apie 14-20 mlrd. litų).
