Kaip ir kokius kambarinius augalus galima sėkmingai auginti tiesiog vandenyje.
Turbūt ne sykį yra tekę matyti, kaip nupjauta ar atsitiktinai nulaužta ir į vandenį pamerkta kambarinio augalo šakelė ne tik išleido šaknis, bet ir pradėjo aktyviai auginti žaliąją masę. Daugelis ir patys esame tą darę – paprastai norėdami pasidauginti mums į akį kritusių gėlių.
Taigi kambarinių augalų auginimo vandenyje patirties jau turime kone kiekvienas. Teliko tik pasiaiškinti šios agrotechnikos subtilybes ir prisiminti gėles, kurios gali tapti „undinėlėmis“.
Dėl lapų, ne dėl žiedų
Logiška daryti prielaidą, kad vandens talpyklose sėkmingai egzistuoti geba tie augalai, kurie nelepūs ir augdami grunte.
Nors taip pat galima pabandyti kambaryje įkurdinti ir keletą tvenkinio ar kito natūralaus vandens telkinio floros atstovų – juos persodinti į skaidrų indą.
Tik turėkite omenyje, kad auginti induose su vandeniu tinkamesni augalai, kurių pagrindinė dekoratyvinė puošmena – lapai. Tikėtis tokiomis sąlygomis vešlaus žydėjimo neverta, net jei į vandenį reguliariai pridėsite hidroponikai skirtų trąšų.
Auginti talpyklose su vandeniu tinka augalai, kurių pagrindinė puošmena – lapai. Tikėtis tokiomis sąlygomis vešlaus žydėjimo neverta.
Gyventi mirkale teoriškai geba prisitaikyti ir epifitai – augalai, kurie natūralioje aplinkoje auga ant kitų augalų, tačiau ne atima iš jų maistinių medžiagų, o gauna jų per fotosintezę ir iš atmosferos kritulių.
Bet tam, kad eksperimentas su gėlynu buteliuose tikrai pavyktų, verčiau rinkitės kultūras, kurios jau įrodė savo tinkamumą šiam metodui ir entuziastų yra mielai auginamos.
Pasirinkti, patikėkite, tikrai turėsite iš ko.
Chlorofitai
Jei ne butuose, tai įstaigose – kuokštiniai chlorofitai (Chlorophytum comosum) auginami visur. Ir pelnytai: chlorofitai laikomi vienais nereikliausių floros atstovų. Viskas, ko jiems reikia klestėti, – žemė ir vanduo (substratas visuomet turi būti drėgnas!). Nes jei žemė maistinga, galima apsieiti net be papildomo tręšimo.
Tačiau chlorofitai gali taip pat sėkmingai gyvuoti ir išlikti dekoratyvūs augdami vien tik vandenyje, be žemių.
Auginti šiuo būdu tinka gerai nusistovėjęs kambario temperatūros vanduo, apsemiantis tik šaknis. Jei vanduo itin chloruotas, geriausia jį atvirame inde palaikyti ne trumpiau kaip tris keturias dienas, kad chloras visiškai išgaruotų. Kitas variantas – naudoti geriamąjį vandenį iš butelių.
Kol chlorofitas išleis šaknis, į vandenį patartina įmesti nedidelį gabalėlį medžio anglies arba aktyvuotosios anglies tabletę. Paskui skystį inde reikia atnaujinti ne rečiau kaip kartą per savaitę.
Gelsvalapiai fikusai
Visžaliai krūmai – arba medžiai – gelsvalapiai fikusai (Ficus benjamina) taip prigijo mūsų namuose ir biuruose, kad tapo vienais populiariausių žaliųjų puošmenų. Ir nesunku suprasti, kodėl: šie augalai geba ištverti bet kokius išbandymus.
Gelsvalapiai fikusai nebijo maistinių medžiagų trūkumo, o vasarą mielai leidžia laiką gryname ore. Todėl į stiklainį ar butelį įmerkti nedideli jų auginiai ne vien įsišaknys, bet ir pradės auginti naują lapiją, net jei laikysite talpyklą prie atviro lango.
Kad įsišaknijimas būtų sėkmingas ir greitas, šio augalo auginiai į vandenį panardinami maždaug trečdaliu savo ilgio.
Brauno dracenos
Šis augalas turi daug pavadinimų, bet dažniausiai vadinamas tiesiog bambuku – dėl panašumo, o ne todėl, kad ši dracena (Dracaena braunii) turi ką nors bendro su tikraisiais bambukais.
Tačiau būtent dėl tokios išvaizdos šią neįprastą gražuolę dažniausiai galima išvysti kaip stilingą minimalistinę virtuvės ar vonios kambario puošmeną. Nes, kaip jau turbūt žinote, netikras bambukas yra gana nereiklus. Net jei tiesiog įmerksite jį į stiklinę su vandeniu ir paliksite ten ilgam.
Beje, iš vieno dracenos stiebo realu sukurti visą puokštę: tiesiog supjaustykite jį į kelias dalis ir sumerkite į indą ar indus su vandeniu.
Auksiniai skindapai
Auksiniai skindapai (Epipremnum aureum) nuo seno populiarūs kambariniai augalai. Jie tokie ištvermingi, kad geba augti net tamsoje, o maistines medžiagas pasisavinti per orines šaknis.
Dar, teigiama, skindapai iš oro išvalo daugelį kenksmingų medžiagų (tačiau, deja, yra pavojingi naminiams gyvūnams).
Juos galima auginti kaip krūmus – sistemingai trumpinant ūglių viršūnes, arba kaip lianą – abiem atvejais sindapai puikiai prigis tiek substrate, tiek vandenyje.
Tuo pačiu būdu galima auginti ir kitus vijoklinius augalus, pavyzdžiui, kambarines gebenes, filodendrus, scindapus ir, žinoma, tradeskantes.
Dryžuotosios tradeskantės
Šios rūšies augalai buvo ir išlieka vieni populiariausių butų gyventojų. Dryžuotosios tradeskantės (Tradescantia zebrina) tokios nelepios, kad sugeba prisitaikyti praktiškai prie bet kokių sąlygų, tik retsykiais apie problemas signalizuoja daliniu dekoratyvumo praradimu.
Dažniausiai dryžuotajai tradeskantei gali nepatikti apšvietimas – jo trūkumas arba perteklius. Prie viso kito tradeskantės puikiai pripranta, ir prie gyvenimo talpykloje su vandeniu – taip pat.
Kaktusai
Nustebsite, bet tai tiesa: netgi kaktusus, kurie gamtoje auga sausringose vietose, realu įkurdinti vandenyje.
Nors tam, tiesa, geriau naudoti ne šiaip vandenį, o hidroponiką.
Tai gana paprasta: kaktusas atsargiai išimamas iš dirvos, kurioje augo, ir parai paliekamas, kad šaknys nudžiūtų. Tada trumpam panardinamas į labai silpną kalio permanganato tirpalą, o vėliau perkeliamas į nepermatomą indą su maitinamuoju tirpalu ir įtaisomas taip, kad jame mirktų maždaug trečdalis šaknies dalies – tai reikalinga jos aeracijai.
Patį tirpalą specialistai rekomenduoja atnaujinti kartą per savaitę.
Ištvermingieji kaktusai dažnai naudojami įvairių tipų naminiuose florariumuose. Visai taip pat, kaip ir kiti sukulentiniai augalai, pavyzdžiui, echeverijos, avortijos, storūniai, storasūkiai (storalapiai), zamiokulkai ir pan. Logiška, kad ir juos įmanoma auginti hidroponiniu būdu ar net paprastame vandenyje.
Storasūkiai
Nuo seno butuose auginami tikrieji storasūkiai (Crassula ovata) nereiklūs dirvožemio sudėčiai (gerai auga net smėlingame grunte) ir laistymui, retai serga ir pasižymi dekoratyvia išvaizda. O smagiausia tai, kad juos įšaknyti galima įmerkus apatinę lapo dalį į stiklinę ar stiklainį su nedideliu kiekiu vandens.
Panirusioje lapo dalyje labai greitai susiformuoja šaknys ir augalą galima pasodinti į vazoną. Ne mažiau paprasta įšaknyti ir tikrojo storasūkio auginius – tereikia nupjauti bet kurią jų dalį ir atlikti tą patį, ką ir su lapu. Įsišaknijęs auginys galės lengvai toliau augti vandens talpykloje.
Zamiokulkai
Apie jų nereiklumą žino kiekvienas augintojas. Kitaip nei daugelis kitų dekoratyvinių augalų, zamiokulkai lengvai pakelia vietos pakeitimą ir drėgmės nepriteklių. Jiems nereikia reguliaraus tręšimo, dažnų persodinimų, be to, šiuos augalus paprasta dauginti dalijant kerą.
Bet yra ir kitas būdas tą padaryti – nupjauti auginį ir maždaug trečdalį jo panardinti į vandenį. Visai netrukus apatinėje nupjauto stiebo dalyje pasirodys šaknys, o toliau laikant skystyje – ir jauni ūgliai.
Naudinga žinoti
Vandenyje taip pat neblogai auga ir svogūninės gėlės – hiacintai, tulpės, amariliai, meileniai ir kt. Tai, beje, ir nenuostabu, nes jų daržo giminaičiai – valgomieji svogūnai ir česnakai – pavasarį dažnai apsigyvena stiklinėje su vandeniu, kol mes laukiame, kad užaugintų gardžius laiškus.
Taip pat daugeliui sodininkų ne paslaptis, kad tokiu pačiu būdu galima auginti mėtas, bazilikus, čiobrelius, rozmarinus ir kitas žaliąsias bei prieskonines kultūras.
