Su nerimu į orų prognozes šiomis dienomis žvalgosi ne tik kasmet potvynių užliejamo pamario krašto gyventojai.
Pavasariniam atlydžiui rengiasi ir Panevėžio rajonas, kurio žmonės dar gerai pamena 2010-ųjų stichiją, kai iš krantų išsiliejusios upės pasiekė gyvenamuosius namus, užtvindė sodus, o ledų sangrūdos laužė medžius ir net išvartė elektros stulpus.
Rajono valdžia tikina, kad anuometės pamokos išmoktos – pastarosiomis savaitėmis valomos upių vagos, ruošiami smėlio maišai, numatytos evakuacijos vietos.
Didžiausią nerimą kelia tai, kad teritorijose, kuriose anksčiau buvo tik užliejamos pievos, šiandien stovi ištisi naujakurių kvartalai.
Teko bėgti naktį
2010-ųjų potvynį, kai iš krantų išsiliejusios Panevėžio rajono upės buvo kone dešimt kartų didesnės, gerai pamena ir dienraščio „Sekundė“ redaktorius Ričardas Radvila, ilgą laiką su šeima gyvenęs Šeškų kaime, „Piniavos“ sodininkų bendrijoje, įsikūrusioje Lėvens upės vingyje.
Jo namus nuo upės skyrė du sklypai.
Tačiau upės kaimynystė vieną pavasarį tapo skaudžia patirtimi.
R. Radvila pamena, jog tą vakarą prieš didįjį potvynį niekas nežadėjo nelaimės.
Upė jau buvo išėjusi iš krantų, tačiau staigaus vandens kilimo niekas nesitikėjo.
„Vakare nebuvo galima nė įtarti, kad potvynis prasidės taip staiga“, – prisimena R. Radvila.
Naktį jis prabudo nuo triukšmo ir šviesų.
Pažvelgęs pro langą pamatė skubiai daiktus į visureigį nešančius kaimynus, o kiek tik apšvietė automobilio žibintai, visur tyvuliavo vanduo.
Iš miegamojo antrajame aukšte nusileidęs į pirmame aukšte esančią virtuvę, Ričardas įžengė tiesiai į šaltą vandenį – po juo dar švietė ilgintuvo lemputė.
R. Radvila skubiai į namo vidų įvedė voljere buvusį šunį ir iš miego pakėlė namiškius.
„Atidaryti automobilio duris jau buvo sudėtinga, o bandant išvažiuoti automobilį ėmė nešti stipri srovė. Laimei, dieną iš apsemtos teritorijos mums pavyko ištrūkti“, – iki šiol tos nakties įvykius pamena R. Radvila.
Išnešė net malkas
Šeima buvo priversta glaustis bičiulio būste.
R. Radvila pamena, jog būdamas tokioje evakuacijoje, sulaukė sodininkų bendrijos pirmininko skambučio – potvyniu pradėjo naudotis vagys.
Nepažįstami asmenys pripučiama valtimi priplaukdavo prie apsemtų namų, išdauždavo langus ir viduje žvalgydavosi vertingų daiktų.
Taip jie darbavosi ilgiau kaip savaitę, kol pradėjo slūgti vanduo.
Pasak Ričardo, grįžus į namus iš žymių ant sienų buvo matyti, kad viduje vandens lygis siekė apie metrą.
Po potvynio laukė ilgas ir varginantis tvarkymasis – reikėjo džiovinti ir valyti patalpas, tvarkyti sugadintą turtą.
Upė iš kiemo išnešė malkas, sugadino namuose buvusius baldus, buitinę techniką, kieme stovėjusį automobilį.
Teko valyti ir šulinį.
Tąkart užlietiems gyventojams pagalbos ranką ištiesė Panevėžio rajono savivaldybė, išmokėjusi kompensacijas.
„Panaši situacija pasikartojo ir 2014 metais – vanduo taip pat kilo staiga, tačiau tuomet į gyvenamųjų namų vidų nepateko ir gerokai greičiau nuslūgo“, – pasakoja R. Radvila.
Ruošiasi iš anksto
Labiausiai nuo potvynio tąkart nukentėjusios Paįstrio seniūnijos seniūnas Virginijus Šležas apie artėjantį pavasarį kalba su jam būdingu humoru, tačiau pripažįsta – situacija rimta.
„Skambinau į Viešpaties kanceliariją – sakė dar nenusprendė, kokį pavasarį atsiųsti, tad ruošiamės blogiausiems scenarijams“, – šypteli V. Šležas.
Anot jo, rajono Savivaldybė kasmet skiria lėšų Lėvens upės vagai valyti prieš polaidį.
Potvynius neretai sukelia ir dirbtinės kliūtys – nulūžę medžiai, šakos ar net žmonių išmestos atliekos.
„Kad išvengtume staigmenų, upės vagą valome iš anksto. Praėjusį savaitgalį ją tvarkėme jau antrą kartą šį sezoną. Darbus apsunkina nevienodai užšalusi upė – vietomis ledas storas, kitur atsiveria properšos, todėl daug ką tenka atlikti rankomis“, – pasakoja V. Šležas.
Seniūnija jau yra pasirengusi smėlio ir maišų, jei pakilęs vanduo pažeistų pylimus.
2010-aisiais susiklostė kuriozinė situacija, kai vanduo pralaužė pylimą, o maišų nebuvo – jų nebuvo galima įsigyti be viešųjų pirkimų procedūrų.
Po ankstesnio potvynio Daukniškių kaime pastatytas pylimas, Janališkiuose jis sutvirtintas ir paaukštintas.
„Atidaryti automobilio duris jau buvo sudėtinga, o bandant išvažiuoti automobilį ėmė nešti stipri srovė. Laimei, dieną iš apsemtos teritorijos mums pavyko ištrūkti.“
R. Radvila
Tačiau Šeškų kaimo gyventojai tokios apsaugos atsisakė nusprendę, kad pylimas gadins kraštovaizdį.
„Dabar pasiruošėme iš anksto – turime ir maišų, ir smėlio, tik kol kas jų nepildome. Pamokas padarėme po paskutinio didžiojo potvynio. Prieš gamtos stichiją nepakovosi, bet stengiamės būti pasiruošę, pasirūpinti tais, kurie patys savimi pasirūpinti negali“, – pažymi seniūnas.
Didžiausia rizika, anot jo, kyla sodininkų bendrijoms šalia Lėvens.
2010-aisiais vienkiemiai nenukentėjo, tačiau kur anuomet būta pievų, dabar žemose vietose, ypač Piniavoje, Lėvens pakrantėje, iškilę ištisi naujų namų kvartalai.
„Jei dieną šils, o naktį pašals, gal nuostoliai bus minimalūs. Bet jeigu viskas atitirps staiga, pasekmės gali būti skaudžios. Visi supranta, kad čia ne juokas“, – įspėja seniūnas.
Patirties jau turi
Karsakiškio seniūnės Rimos Jaškūnienės teigimu, skaičiuojama, kad šioje seniūnijoje pavojus gali kilti maždaug 25 sodyboms, taip pat palei Lėvenį įsikūrusioms sodininkų bendrijoms „Papartis“, „Vingis“ ir Pamarliškiuose esantiems „Svajonių“ sodams.
Nerimą kelia ir keli gyvenamieji namai Paliūniškyje, pastatyti labai arti upės – per didįjį potvynį 2010-aisiais jų dar nebuvo.
„Gyventojai ir sodininkų bendrijų pirmininkai jau perspėti, žino, kaip reikėtų ruoštis. Kas patyrė 2010-ųjų potvynį, tikrai pamena, ką gali upė“, – sako seniūnė.
Anot R. Jaškūnienės, daug kas priklausys nuo to, kaip sparčiai tirps sniegas. Vis dėlto neįmanoma numatyti, kaip greitai pakils vanduo.
„Ruošiamės, bet tikimės geriausio“, – teigia seniūnijos vadovė.
Velžio seniūnas Andrius Viržaitis situaciją vertina ramiau.
Anot jo, per šią teritoriją vingiuojantis Nevėžis, net ir išsiliejęs iš krantų, dažniausiai apsemia tik pievas.
„Nevėžio šlaitai aukšti, vanduo nepakyla tiek, kad keltų didelę grėsmę“, – mano seniūnas.
Vis dėlto ir Velžio seniūnija ruošiasi galimiems scenarijams, jau tariasi su ūkininkais, kad prireikus šie galėtų padėti.
„Reikia ruoštis, nors gal tokio atlydžio ir nebus. Pajūryje su potvyniais susiduriama kasmet, o mums tai dar neįprasta“, – priduria A. Viržaitis.
Stichija be įspėjimo
Panevėžio rajono meras Antanas Pocius sako esantis nusiteikęs, kad po tokios sniegingos ir šaltos žiemos pavasaris gali atnešti išbandymų.
Sudėtingiausia situacija gali būti vietovėse, pro kurias teka Nevėžio, Lėvens, Sanžilės ir Juodos upės.
„Viskas priklausys nuo to, kaip greitai tirps sniegas. Jei dar prisidės lietus ir susidarys ledų sangrūdos, situacija gali tapti grėsminga“, – teigia meras.
Anot jo, pavojingiausios vietos – upių seklumos ir tiltai, kur gali užstrigti ledo lytys.
Ledų sangrūdoms susidaryti palankias sąlygas sukuria ir nuvirtę medžiai ar šakos.
Tad Savivaldybė bendradarbiauja su seniūnais bei sodininkų bendrijų pirmininkais, kad būtų imtasi prevencinių priemonių.
Gyventojai, ypač įsikūrusieji arčiau upių, raginami iš anksto pasirūpinti savo turtu.
Meras atkreipia dėmesį, kad teritorijose, kurios anksčiau būdavo užliejamos ir stovėjo tuščios, šiandien iškilę ištisi naujakurių kvartalai.
„Namų nenukelsi, tačiau juose esantį turtą galima pakelti aukščiau, apsaugoti vertingesnius daiktus. Patys gyventojai turi pasirūpinti savo turto saugumu ir apsidrausti“, – pabrėžia A. Pocius.
Rajono Savivaldybė su Priešgaisrine gelbėjimo tarnyba derina technines galimybes siųsti gyventojams perspėjamuosius pranešimus.
Per seniūnus ir socialinius darbuotojus aiškinamasi, ar potvynio teritorijose nėra žmonių, kuriems galėtų prireikti pagalbos.
Ekstremalios situacijos atveju numatytos mokyklos, kuriose būtų galima apgyvendinti iš apsemtų rajono teritorijų evakuotus gyventojus. Savivaldybė yra įsigijusi čiužinių, miegmaišių, užsakiusi maisto davinių ir vandens atsargų.
„Vandens nesustabdysime, bet darome viską, kad pavasarinis potvynis būtų kuo saugesnis. Tačiau namų darbus turi atlikti ir patys gyventojai“, – sako A. Pocius.
