Šią savaitę panevėžiečius pasiekusios sąskaitos už šildymą atėmė amą.
Palyginti su pernykščiu sausiu, šildymo sąskaitos vidutiniškai išaugo 96 proc., o su gruodžiu – daugiau nei dvigubai ar net trigubai.
Rekordiškai šaltas sausis ir nuo metų pradžios panaikintas lengvatinis pridėtinės vertės mokestis už šildymą lėmė, kad daliai gyventojų tokias sąskaitas bus sunku apmokėti.
Rekordinis sausis
Panevėžietė Alina vien už trijų kambarių 65 kv. m būsto standartiniame nerenovuotame daugiabutyje Sodų gatvėje šildymą mokės 173,84 euro. Kartu su cirkuliacine šiluma ir karštu vandeniu už sausį jai teks pakloti kiek daugiau nei 209 eurus.
Už gruodžio mėnesio šilumą Alina mokėjo 80,65 euro.
Moteris sako iš anksto susitaikiusi, kad dėl itin šaltos žiemos teks gerokai papurtyti piniginę, bet tokios šeimai skausmingos sumos ji nesitikėjo.
„Kadangi gyvename giminaičiui priklausančiame bute, negalime gauti kompensacijos, nors pagal gaunamas pajamas ji ir priklausytų. Teks atsisakyti nebūtinų pirkinių, kad su dviem vaikais išgyventume šią žiemą. Suprantu, orų pasirinkti negalime, bet pikta, kad ir valdžia nusigręžė nuo žmonių, panaikindama lengvatinį PVM mokestį šildymui. Juk senuose daugiabučiuose turtuoliai tikrai negyvena“, – piktinosi moteris.
Mažiau gąsdinantys skaičiai – renovuotiems namams
„Panevėžio energijos“ duomenimis, senos statybos, nerenovuotuose daugiabučiuose, kuriuose dar neįrengti automatizuoti šilumos punktai, 50 kv. m buto šildymo išlaidos 2026 m. sausį sudarė apie 113 Eur, įskaičiavus 21 proc. PVM. Pernai už tą patį laikotarpį tokio buto savininkas mokėjo apie 60 Eur, taikant 9 proc. PVM tarifą.
Panevėžio renovuoti daugiabučiai šį sausį vidutiniškai suvartojo apie 30,2 proc. mažiau šilumos nei nerenovuoti, todėl šildymas jų gyventojams kainavo mažiau.
Naujuose ar renovuotuose daugiabučiuose 50 kv. m buto šildymo išlaidos vidutiniškai sudarė apie 78 Eur su 21 proc. PVM. Pernai sausį tokio buto šildymas vidutiniškai kainavo apie 40 Eur su 9 proc. PVM.
Panevėžyje yra ir senų namų, kuriuose nei šildymo sistema nerenovuota, nei pakeisti seni laiptinių ar rūsio langai. Tokiuose už trijų kambarių buto šildymą sąskaitos perkopė ir 300 eurų.
Šalčio gniaužtuose
„Panevėžio energijos“ Klientų aptarnavimo tarnybos viršininkas Vidmantas Žalkauskas teigia, kad pagrindinė rekordiškai išaugusių šildymo kainų priežastis – neįprastai žema oro temperatūra. Papildomą finansinę naštą gyventojams sukėlė ir nuo 2026 metų sausio 1 dienos panaikinta PVM lengvata centralizuotam šildymui ir karštam vandeniui.
„Visas sausis buvo rekordiškai šaltas – tokį turėjome tik prieš dešimt metų. Vien šaltis šilumos suvartojimą padidino 67 procentais. Taip pat nuo šių metų PVM tarifas šildymui padidėjo nuo 9 iki 21 procento. Visa tai dabar ir atsispindi gyventojų gautose sąskaitose“, – aiškina V. Žalkauskas.
Pasak jo, tokių šalčių Panevėžyje nebuvo fiksuota nuo 2016 metų, kai vidutinė mėnesio lauko oro temperatūra siekė –8,4 °C.
Šių metų sausį Panevėžyje vidutinė oro temperatūra siekė –9,4 °C.
Palyginimui, 2025 metų sausis buvo neįprastai šiltas – vidutinė temperatūra tuomet sudarė 2,1 laipsnio šilumos.
„Visas sausis buvo rekordiškai šaltas – tokį turėjome tik prieš dešimt metų. Vien šaltis šilumos suvartojimą padidino 67 procentais.“
V. Žalkauskas
Skaičiuojama, kad temperatūros sumažėjimas vienu laipsniu lemia maždaug 5 proc. didesnį šilumos suvartojimą.
„Panevėžio energijos“ duomenimis, 2026 metų sausį Panevėžyje būstui šildyti vidutiniškai buvo suvartota 22,9 kWh šilumos vienam kvadratiniam metrui, o 2025 metų sausį šis rodiklis siekė 13,7 kWh/kv. m.
Moka už komfortą
Pasak V. Žalkausko, sąskaitų dydį lemia ir gyventojų sprendimai – net ir analogiškuose namuose sąskaitos gali gerokai skirtis.
Tai priklauso ir nuo to, kaip komfortiškai norima gyventi.
„Įtakos turi gyventojų poreikiai – kokią temperatūrą jie nori palaikyti butuose, taip pat pastato prižiūrėtojų kvalifikacija. Net modernizuotame šilumos punkte reikia tinkamai nustatyti šildymo ir karšto vandens parametrus, o skirtinguose namuose jie gali būti reguliuojami nevienodai“, – teigia bendrovės atstovas.
Anot pašnekovo, šilumos suvartojimą gali lemti ir, atrodytų, nedideli dalykai – laiptinių durų ar rūsio langų sandarumas.
„Šilumos nuostoliai gali susidaryti per nesandarias rūsio angas ar nuolat atidarytas duris. Todėl net analogiškuose namuose gyventojai gauna skirtingas sąskaitas – visiškai vienodų sąskaitų praktiškai nebūna“, – pabrėžia V. Žalkauskas.
Ragina nebėgti nuo skolų
„Panevėžio energija“ 2026 metų sausį išliko tarp dešimties mažiausias šilumos kainas taikančių tiekėjų šalyje, tačiau daugeliui tai menka paguoda. Pasak V. Žalkausko, išaugusios sąskaitos lemia ir didėjantį skolininkų skaičių.
„Ne visi gyventojai pajėgūs iš karto susimokėti tokias sąskaitas. Ne visi turi teisę į kompensacijas, o pajamų tiesiog nepakanka. Kiekvieną atvejį vertiname individualiai – sudarome skolų grąžinimo sutartis ir leidžiame skolas padengti per pusę metų“, – sako V. Žalkauskas.
Jis pabrėžia, kad svarbiausia – pačių gyventojų iniciatyva, siekiant išvengti didelių įsiskolinimų, svarbiausia bendradarbiavimas.
„Reikėtų nelaukti raginimų ar griežtesnių veiksmų, o patiems kreiptis ir ieškoti sprendimų“, – ragina jis.
Anot jo, vasaris turėtų būti švelnesnis – prognozuojama mažiau itin šaltų naktų, o dienomis laukiama ir teigiamos temperatūros.
Be to, vasaris – trumpesnis mėnuo, todėl tikimasi, kad tokio dydžio sąskaitų gyventojai jau nebesulauks.
Gelbėjasi kompensacijomis
Panevėžio savivaldybės Socialinių reikalų skyriaus Socialinių išmokų poskyrio vedėja Zita Ragėnienė teigia, kad kol kas neįmanoma tiksliai įvertinti, kiek šį mėnesį išaugs išlaidos šildymo kompensacijoms.
„Dar neturime iš „Panevėžio energijos“ gautų sąskaitų, todėl negalime tiksliai apskaičiuoti, kiek padidėjo panevėžiečių išlaidos už šildymą ir kokios sumos šį mėnesį reikės kompensacijoms. Kiekvieną mėnesį kompensacijos skaičiuojamos pagal faktiškai priskaičiuotą mokestį“, – aiškina Z. Ragėnienė.
Tačiau, pasak jos, jau matyti didesnis dėl šildymo kompensacijų besikreipiančių gyventojų aktyvumas.
Sąskaitos už sausį visus panevėžiečius turėtų pasiekti šią savaitę, todėl tikrasis kompensacijų poreikis išryškės kiek vėliau.
„Apie konkrečius skaičius dar sunku kalbėti, tačiau matome, kad šį mėnesį padaugėjo prašymų dėl šildymo kompensacijų. Reikia atkreipti dėmesį, kad gyventojai gali pateikti vieną prašymą ir prašyti kompensacijos už visą šildymo sezoną – kreiptis galima ne tik vasarį, bet ir kovą“, – sako Z. Ragėnienė.
Padės nepasiturintiesiems
Gyventojai gali savarankiškai pasitikrinti, ar jiems priklausytų šildymo kompensacija.
„Tai galima padaryti SPIS sistemoje – įvedus būsto plotą, šildymo išlaidas ir gaunamas pajamas pateikiama preliminari informacija, ar kompensacija galėtų būti skiriama“, – atkreipia dėmesį Z. Ragėnienė.
Išlaidos už būsto šildymą negali viršyti dešimtadalio pajamų. Apskaičiuojant būsto šildymo išlaidų kompensaciją, iš gaunamų pajamų į rankas per mėnesį šeimai atimamas valstybės remiamų pajamų (VRP) dydis, padaugintas iš šeimos narių skaičiaus – po 2 VRP dydžius kiekvienam šeimos nariui (nuo 2026 m. sausio 1 d. – 466 Eur), o iš vieno gyvenančio asmens gaunamų pajamų per mėnesį atimama 3 VRP dydžiai (nuo 2026 m. sausio 1 d. – 699 Eur).
Pavyzdžiui, vienas gyvenantis senjoras, gaunantis 810 Eur pensiją, už būsto šildymą pagal savo pajamas už normatyvinį būsto naudingąjį plotą, tai yra 50 kv. m butą, turėtų mokėti ne daugiau kaip 11,1 Eur.
Šią sumą viršijančios būsto šildymo išlaidos jam bus visiškai padengiamos valstybės.
O keturių asmenų šeima (2 tėvai ir 2 vaikai), gaunanti 1692 Eur į rankas, už būsto šildymą pagal savo pajamas už normatyvinį būsto plotą (70 kv. m) nemokėtų nieko.
Tiesa, skiriant kompensaciją vertinamas ir šeimos ar asmens turimas turtas. Pasak Z. Ragėnienės, svarbu ne turto vienetų skaičius, o jų vertė, kuri nustatoma pagal Registrų centro metodikas.
„Jeigu pagal pajamas kompensacija priklausytų, siūlytume gyventojams pabandyti pateikti prašymą. Kiekvienas atvejis vertinamas individualiai“, – teigia ji.
