Senos medinės trobelės, dar neseniai buvusios neatsiejama pagrindinių Panevėžio gatvių dalimi, pamažu užleidžia vietą modernesnei architektūrai.
Gyvenimas šalia intensyvaus eismo arterijų tampa vis mažiau patrauklus, todėl gyvenamiesiems namams keičiama paskirtis ir jie virsta šiuolaikinėmis komercinėmis patalpomis.
Tokią kaitą lydi rimti urbanistiniai iššūkiai – nedideli sklypai, ribotos plėtros galimybės ir itin opi automobilių stovėjimo vietų problema.
Medinio senolio vietoje
Kitą savaitę bus svarstomas architektų parengtas projektinis pasiūlymas vietoj Smėlynės gatvėje stūksančio medinuko statyti naują komercinės paskirties pastatą, kuriame būtų teikiamos kineziterapijos ar kitos medicinos paslaugos, o greta – nemaža automobilių stovėjimo aikštelė. Ja naudotųsi vos už kelių sklypų esančios „Affidea“ klinikos personalas.
„Affidea“ marketingo ir komunikacijos vadovė Viktorija Ulinskė kol kas komentuoti apie planuojamą plėtrą nepanoro, motyvuodama, kad viskas gali keistis, o ir pats projektas dar tik „popierinės stadijos“.
Saugotina vertybė
Pasak šį projektą rengusios architektės Elvyros Klimavičienės, pagrindinių Panevėžio gatvių architektūra išties unikali, tad kiekvienas naujas projektas yra iššūkis architektams.
Kai Vilniaus architektai laimėjo Panevėžio istorinės zonos specialiojo plano rengimo konkursą, jų požiūris į pagrindines Aukštaitijos sostinės gatves nustebino net vietos specialistus.
Pagrindinės miestą kertančios gatvės, prie kurių rikiuojasi seni mediniai namai, buvo įvertintos kaip savita ir saugotina urbanistinė struktūra.
„Namukai šlaitiniais stogais stovi tiesiog prie gatvės, o už jų – daugiabučių blokai. Tokia struktūra, architektų vertinimu, turėtų būti saugoma“, – teigia E. Klimavičienė.
Pasak jos, todėl visoje Smėlynės gatvėje siūloma išlaikyti esamą užstatymo pobūdį.
Nors tokie namai prie intensyvaus eismo gatvių ne visuomet tinkami gyventi, laikui bėgant jie dažnai pritaikomi komercinei veiklai, bet architektūriškai išlieka panašūs į gyvenamuosius pastatus.
„Net ir rengdami naujus projektus stengiamės išlaikyti šį matymą – pastatai gali būti skirti komercijai, tačiau jų architektūrinė struktūra lieka artima gyvenamajam namui“, – pabrėžia E. Klimavičienė.
Prireikė kompromiso
Vienas iš tokių pavyzdžių – projektas, rengtas gavus užsakymą suprojektuoti papildomą automobilių stovėjimo aikštelę medicinos centrui „Affidea“.
Į dabartinę aikštelę nebetelpa automobiliai, o galimybės ją plėsti nėra.
Bendrovė „Aukštaitijos prekyba“, kuri statys naująjį pastatą ir įrengs automobilių stovėjimo aikštelę, įsigijo Smėlynės g. 94-uoju numeriu pažymėtą sklypą su namu. Jį planavo nugriauti ir įrengti stovėjimo aikštelę, tačiau architektai tokiai idėjai nepritarė.
„Jau turime ne vieną atvejį, kai taip buvo sudarkyta miesto architektūra. Aukštaičių gatvėje nugriovus privatų namą atsirado automobilių aikštelė šalia serviso. Pagrindinėse gatvėse toks vaizdas atrodo lyg išrauti dantys. Tokių sprendimų reikėtų vengti bent gatvių sankirtose“, – mano E. Klimavičienė.
Kaip neigiamą pavyzdį ji mini ir Smėlynės gatvę, kur nugriovus išskirtinį namą su bokšteliu buvo įrengta priekabų aikštelė.
Kad būtų išvengta dar vieno tokio nesusipratimo Smėlynės gatvėje, statytojui pasiūlytas kompromisas: „Affidea“ klinikai reikalinga automobilių stovėjimo aikštelė leidžiama tik tuo atveju, jei sklype šalia gatvės bus pastatas.
Investuotojas su tuo sutiko – numatyta statyti komercinės paskirties pastatą, o už jo įrengti automobilių statymo vietas.
Pirminiuose planuose statinys pritaikytas kineziterapijos ar kitoms reabilitacijos paslaugoms.
„Taip bus išlaikyta urbanistinė kultūra – naujasis pastatas kažkuo primins gyvenamąjį namą“, – akcentuoja E. Klimavičienė.
Išskirtinis miesto bruožas – mediniai nameliai
Architektė sutinka: infrastruktūros klausimai, kaip šiuo atveju automobilių stovėjimo aikštelė, itin svarbūs investuotojams.
„Jeigu žmogus neturės galimybės atvažiuoti automobiliu, jis paprasčiausiai neatvažiuos. Todėl planuojant naujus statinius būtina realiai įvertinti privažiavimo ir statymo galimybes“, – pabrėžė architektė.
Visgi, pasak E. Klimavičienės, pokyčiai turi vykti natūraliai, įvertinant ne tik asmeninius norus, bet ir miesto poreikius.
„Panevėžio išskirtinis bruožas – medinė, mažaaukštė statyba. Neturėtume gėdytis savo paveldo, o juo didžiuotis, jį pritaikyti šiandienos poreikiams. Bet sunkiausia – pakeisti požiūrį“, – teigia ji.
Kaip sėkmingą pavyzdį E. Klimavičienė mini prieš keletą metų iškilusį pastatą Smėlynės gatvėje, priešais buvusią greitosios medicinos pagalbos stotį. Nors pastatas, kuriame įsikūrusi vaistinė, šeimos medicinos centras ir nekilnojamojo turto agentūra, modernus, bet darniai įsilieja į gatvės senąją architektūrą.
Panevėžyje architektūrinius sprendimus, ypač jeigu jie yra pagrindinėse miesto gatvėse, vertina ne tik miesto vyriausiasis architektas, bet ir Architektų sąjungos Architektūros taryba ir Regioninė architektūros taryba.
„Prie smulkmenų nesikabinėjame, bet jei matome, kad neišpildomos svarbios urbanistinės sąlygos, projektas grąžinamas taisyti. Ieškome geriausio sprendimo miestui“, – paaiškina E. Klimavičienė.
Ji pripažįsta, kad kartais pataisų tenka imtis ne vieną kartą.
„Pati esu net penkis sykius nešusi taisyti savo projektą. Kartais pats nebematai, o tikslas juk bendras – kad miestas būtų architektūriškai gražus ir darnus“, – apibendrina architektė.
Gatvių vaizdas keičiasi
Panevėžio savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas Saulius Glinskis atkreipia dėmesį, kad apleisti mediniai namai centrinėse miesto gatvėse – ne tik Panevėžio, bet ir daugelio vidutinio dydžio Lietuvos miestų problema.
Tai yra privati nuosavybė, kurią saugo Konstitucija, bet bendrieji miesto planai numato tam tikrus apribojimus.
Automobilių stovėjimo aikštelių įrengimas mieste taip pat reglamentuojamas teisės aktais ir priklauso nuo žemės naudojimo paskirties. Jos gali būti įrengiamos tik ten, kur toks žemės naudojimo būdas yra numatytas.
Kitais atvejais aikštelės gali būti tik prie pastatų.
„Ne visos remonto ar rekonstrukcijos galimybės yra leidžiamos. Tačiau matome aiškią tendenciją – verslas po truputį perka senus medinius namus, juos griauna, ilgainiui pagrindinių miesto gatvių užstatymas keisis“, – sako skyriaus vedėjas.
Anot S. Glinskio, Panevėžys palaipsniui įgaus kitokį veidą, o statomi pastatai turės atitikti šiandieninius architektūrinius ir urbanistinius reikalavimus.
„Panevėžys ilgainiui taps panašesnis į didmiestį, tačiau tokie pokyčiai nevyksta per dieną – tam reikia laiko“, – tvirtina miesto vyriausiasis architektas.
Kalbėdamas apie konkrečias miesto arterijas, Savivaldybės atstovas išskiria Ramygalos ir Smėlynės gatvių ašį bei Klaipėdos gatvę. Pastaroji, pasak jo, jau po truputį tvarkoma.
„Smėlynės gatvėje vis dar dominuoja seni mediniai namai, tačiau ir čia ateinantis verslas pamažu keičia gatvės veidą. Ilgainiui šiose pagrindinėse miesto gatvėse turėtume matyti gerokai patrauklesnį vaizdą“, – teigia S. Glinskis.
