Panevėžio veidą keičia imigrantai

Maisto išvežiotojais ar pavežėjais dirbantys trečiųjų šalių piliečiai jau nieko nestebina ir iki šiol bene lietuviškiausiu miestu galėjusiame vadintis Panevėžyje.

Šių metų pradžioje miesto ir rajono įmonėse dirbo per tris tūkstančius imigrantų, daugiausia – trečiųjų šalių piliečių.

Savotiškai dirvą darbo rinkoje atvykėliams ruošia ir Panevėžio kolegija. Joje jau ne pirmus metus mokosi studentai iš Maroko, Bangladešo ar Indijos.

Po paskaitų nemažai jų imasi įvairių nekvalifikuotų darbų, tačiau mokymo įstaiga tikisi, kad baigę studijas dalis šių jaunuolių taps diplomuotais inžinieriais ar informacinių sistemų specialistais ir bent iš dalies kompensuos aukštos kvalifikacijos specialistų trūkumą Aukštaitijos regiono įmonėse.

Nustebino atvykėlių žinios

Panevėžio kolegijoje šiuo metu studijuoja daugiau nei du šimtai studentų iš užsienio. Dauguma jų – atvykusieji iš trečiųjų šalių.

Kaip pasakoja kolegijos direktorius dr. Gediminas Sargūnas, šiuo metu užsienio studentų bendruomenė sudaro reikšmingą dalį studijuojančiųjų šioje mokymo įstaigoje.

„Kolegijoje mokosi per du šimtus studentų iš užsienio. Iš jų apie 150 yra pirmakursiai, dar maždaug 50 – ankstesnių metų studentai“, – skaičiuoja G. Sargūnas.

Pasak direktoriaus, pirmasis semestras jau baigtas, o studijų rezultatai rodo, kad didesnių problemų dėl nepažangumo kol kas nekilo. Dėl šios priežasties teko pašalinti vos kelis studentus, apie tai informuota ir Migracijos tarnyba.

Dar apie tris dešimtis atvykėlių, kurie įstojo prieš metus, patys nusprendė nebetęsti studijų.

„Kai kurie nustemba, kad čia reikia tiek daug mokytis. Jie įsivaizdavo, jog diplomą įgyti bus gerokai paprasčiau, tačiau mes labai rimtai spaudžiame prie mokslų“, – sako direktorius.

Visgi, anot jo, kai kurie užsienio studentai demonstruoja itin aukštą pasirengimo lygį.

„Pavyzdžiui, jaunuoliai iš Bangladešo nustebino net mus pačius – atvyksta labai stipriai paruošti ir gabūs abiturientai, iš jų tikrai galima parengti labai gerų inžinierių“, – pažymi G. Sargūnas.

Nuo Ukrainos iki Bangladešo

Daugiausia užsienio studentų į Panevėžį atvyksta iš Maroko ir Bangladešo, taip pat studijuoja keletas ukrainiečių. Pastarųjų skaičius sumažėjo, kai valstybė nustojo finansuoti jų studijas, tačiau tiems, kurie mokslus jau įpusėjo, buvo sudarytos galimybės kolegiją baigti nepaisant jų sudėtingesnės finansinės padėties.

„Kolegijos akademinės tarybos sprendimu leista ukrainiečiams baigti studijas nereikalaujant mokėti už mokslą – kad žmonėms, jau įpusėjusiems studijas, nebūtų taip skaudu jas mesti“, – aiškina G. Sargūnas.

Kolegijoje studijuoja daugiau nei dvi dešimtys studentų iš Indijos. Pirmąjį semestrą jie mokėsi nuotoliniu būdu, tačiau iki kovo pradžios turi atvykti į Panevėžį, nes prasidės praktika Respublikinėje Panevėžio ligoninėje.

Panevėžio kolegija šiuo metu siūlo septynias studijų programas, dėstomas anglų kalba: verslo vadybą ir tarptautinį verslą, informacinių sistemų kūrimą ir priežiūrą, elektros inžineriją ir robotiką, bendrosios praktikos slaugą (studijuoja tik Indijos studentai), kineziterapiją bei burnos higieną.

Visi užsienio studentai Panevėžio kolegijoje mokosi savo lėšomis – moka ne tik už studijas, bet ir už bendrabutį bei pragyvenimą. Dėl šios priežasties nemažai jų po paskaitų dirba.

„Kolegija statistikos nerenka, tačiau manome, kad dirbančių užsieniečių studentų skaičius gali siekti iki 50 procentų“, – sako G. Sargūnas.

Integracijos iššūkiai

Augantis studentų iš užsienio skaičius atneša ir tam tikrų iššūkių.

Kolegijai teko investuoti į bendrabučio infrastruktūrą – atnaujinti virtuves, įsigyti baldų, numatyti papildomas erdves dviračiams. Šiuo metu kolegijos bendrabutis yra visiškai užpildytas.

Vietų trūkumo problemą padėjo spręsti Kauno technologijos universiteto Panevėžio filialas, jis kolegijos studentams skyrė vieną savo bendrabučio aukštą, čia buvo galima apgyvendinti penkias dešimtis studentų.

Šiuo metu deramasi, kad nuo kito rugsėjo fakultetas kolegijai perleistų dar vieną bendrabučio aukštą. Mat planuojama pradėti dar vieną inžinerinę studijų programą, skirtą būtent užsienio studentams. G. Sargūno teigimu, tiek kolegijos, tiek ir socialinių partnerių vienas iš tikslų – kad bent dalis šių absolventų liktų dirbti Panevėžio regione ir padėtų spręsti kvalifikuotų specialistų trūkumo problemą.

„Verslai labai laukia šių specialistų – jiems visiškai nesvarbu, ar darbuotojas lietuvis, ar užsienietis. Svarbiausia kompetencijos, žinios ir noras dirbti. Žinoma, viskas priklausys nuo to, kiek patys studentai norės integruotis. Vienas didžiausių jiems kylančių iššūkių – reikalavimas mokėti lietuvių kalbą. Mes patys juos mokome lietuvių kalbos ir tikimės, kad bent dalis absolventų galės sėkmingai įsilieti į regiono darbo rinką“, – sako G. Sargūnas.

Pasak jo, daugelis Panevėžio įmonių jau dabar noriai priima studentus praktikai, o tai tampa svarbiu žingsniu integracijos link.

„Pagrindinis tikslas – kad bent dalis jų liktų Panevėžio regione, ypač atsižvelgiant į tai, jog Lietuvos jaunimas vis rečiau renkasi inžinerines specialybes, pirmenybę teikdamas lengvesniems keliams“, –pabrėžia kolegijos direktorius.

Geografija plečiasi

Užimtumo tarnybos duomenimis, praėjusiais metais į Lietuvą atvyko dirbti 71,4 tūkst. užsieniečių.

Panevėžio mieste ir rajone dirba 3,3 tūkst. užsieniečių.

Dauguma jų – 3,2 tūkst. trečiųjų šalių piliečiai iš 22 valstybių ir dar 64 atvykusieji iš 12-os Europos Sąjungos šalių.

Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė teigė, kad 2026-ųjų pradžioje darbo imigrantų iš trečiųjų šalių skaičius buvo 500 didesnis nei prieš metus.

Dominuoja ukrainiečiai (1,7 tūkst.), baltarusiai (0,9 tūkst.), uzbekai (0,1 tūkst.), tadžikai (0,1 tūkst.), kirgizai (0,1 tūkst.). Išsiplėtė geografija – išaugo dirbančių migrantų iš Turkijos skaičius (dirba statybose), atsirado 8 dsrbininkai iš Maroko, jie dirba įmonių sandėliuose.

Metų pradžioje darbo imigrantų iš ES šalių skaičius buvo 26 asmenimis didesnis nei prieš metus. Dominuoja latviai (17 asm.), rumunai (12), lenkai (5).

Panevėžio mieste ir rajone užsieniečių daugiausia dirba transporto ir saugojimo sektoriuje (1,6 tūkst.), apdirbamojoje gamyboje (1,1 tūkst.), statybose (300).

3 proc. užsieniečių dirba aukštos kvalifikacijos darbus, 90 proc. – vidutinės, 7 proc. – nekvalifikuotus.

Kito pasirinkimo nemato

Panevėžyje registruotos tarptautiniais gabenimais užsiimančios bendrovės „GG Transportas“ direktorius Valentinas Rožėnas teigia, kad lietuvių vairuotojų šiame sektoriuje beveik nebeliko, todėl jiems nebuvo kitos išeities, kaip atsigręžti į imigrantus.

„Mes dirbame tarptautinių gabenimų srityje, tačiau lietuvių vairuotojų beveik nebeturime. Visi išvyko dirbti į Švediją, Vokietiją, Ispaniją, Norvegiją, Olandiją, Angliją. Vyresnioji karta pamažu pasitraukia, o jaunimo, kuris rinktųsi tolimųjų reisų vairuotojo profesiją, tiesiog nėra, nors darbo sąlygos tikrai geros – vairuoti reikia mokėti, bet dabar maršrutus rodo navigatorius, patiems taisyti sugedusių automobilių nebereikia, o mašinos – beveik naujos“, – sako V. Rožėnas.

Anot jo, atlyginimai Lietuvoje jau beveik nesiskiria nuo mokamų Vakarų Europoje, tačiau vairuotojus tikriausiai vilioja kiti privalumai – užsienį renkasi dėl didesnių socialinių garantijų ir sotesnių pensijų.

„Neturime kitos išeities, kaip tik įdarbinti atvykėlius. Per visus darbo metus nesame vežęsi darbuotojų – dažniausiai jie mus susiranda patys. Didžioji jų dalis jau yra dirbę Lietuvoje, tačiau ieško geresnių darbo sąlygų“, – pasakoja V. Rožėnas.

Pasitaiko ir tokių, kurie Lietuvoje anksčiau nedirbo, tačiau, pasak vadovo, jie dažniausiai atvyksta gavę jau bendrovėje dirbančių vairuotojų rekomendacijas.

Šiuo metu „GG Transportas“ daugiausia dirba vairuotojai iš Ukrainos, Baltarusijos, Uzbekijos ir Kirgizijos.

Direktorius pripažįsta: be užsienio darbuotojų įmonės plėtra būtų sunkiai įmanoma. V. Rožėnas neabejoja, jog užsieniečių skaičius Lietuvos darbo rinkoje tik augs.

„Kas nenorėjo dirbti, tas ir nedirbs, o darbo rankų trūksta visur. Jau ne tik gabenimų srityje, bet ir statybose ar automobilių servisuose dirba vis daugiau užsieniečių. Tokia realybė – visose srityse jų daugės“, – reziumuoja V. Rožėnas.