Portugalijos premjeras neslėpė nusivylimo agentūros „Moody's“ sprendimu.
Europos valdančiuosius įsiutino tarptautinės reitingų agentūros „Moody’s“ drastiškas sprendimas dar kartą sumažinti Portugalijos reitingą. Tokį agentūros žingsnį politikai pavadino finansiniu vandalizmu, varančiu valstybes į bankrotą.
Antradienį tarptautinė reitingų agentūra „Moody’s“ sumažino Portugalijos skolinimosi reitingą iki spekuliacinio lygio ir išreiškė nuogąstavimus, kad šaliai gali prireikti antro Europos Sąjungos (ES) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) finansinės paramos paketo.
Portugalijos reitingo sumažinimas puikiai iliustruoja, kaip Graikijos skolų krizė nuodija kitas silpnas euro zonos valstybes, nepaisant jų pastangų sumažinti skolas ir grįžti į augimą.
„Moody’s“ sumažintas Portugalijos reitingas iškart nusiuntė porciją nuodų Airijai. Dvejų metų trukmės Airijos obligacijų pelningumas pirmą kartą viršijo 15 proc. Italijos skolinimosi kaina išaugo iki tokio lygio, kokio nebuvo nuo „Lehman Brothers“ bankroto 2008-aisiais. Taip pat pabrango skolinimasis Ispanijai.
„Baiminamasi, kas atsitiks, jeigu 10 metų trukmės Ispanijos obligacijų pelningumas viršys 5,7 proc. ir tokiose aukštumose laikysis bent kelias savaites. Ispanija turi 2,5 trln. eurų dydžio privataus sektoriaus skolą. Palūkanų normų augimas gali įstumti šalį į recesiją“, – sakė „Jefferies Fixed Income“ atstovas Davidas Owenas.
Europos vadovų reakcija
Sumažintas Portugalijos reitingas labai papiktino tiek portugalus, tiek aukščiausius Europos pareigūnus.
Portugalijos premjeras Pedro Passos Coelho neslėpė, kad „Moody’s“ reitingo sumažinimas buvo smūgis į paširdžius, nes naujoji šalies vyriausybė padarė viską, ko reikalavo ES ir TVF inspektoriai. Tokios pat nuomonės laikosi ir dauguma Portugalijos ekonomistų.
Dėl 78 mlrd. eurų vertės paramos paketo Portugalijai buvo sutarta gegužę.
Europos Komisijos (EK) vadovas Jose Manuelis Barroso abejojo „Moody’s“ motyvais ir sakė, kad niekaip nepateisinamas reitingo sumažinimas įpūtė spekuliacijų ugnį. „Atrodo keista, kad nė viena reitingų agentūra nėra įkurta Europoje. Tai reiškia, kad rinkose gali būti šališkumo, vertinant kai kurias Europos problemas“, – sakė J. M. Barroso, nutylėdamas arba nežinodamas, kad „Fitch“ reitingų agentūra priklauso prancūzams.
EK, M. Barroso teigimu, ruošia įstatymus, turinčius pažaboti reitingų agentūras. O Jungtinių Tautų Pasaulinės prekybos ir plėtros biuro vadovas Heineris Flassbeckas tikino, kad mažiausia, ką galima padaryti, tai uždrausti agentūroms reitinguoti valstybes.
Agentūros suskubo gintis
Pagrindinės reitingų agentūros yra trys: „Standard & Poor’s“, „ Moody’s Investors Service“ ir „Fitch“.
„Moody’s“ paneigė visus jai mestus kaltinimus ir pareiškė „teikianti nepriklausomus, objektyvius rizikos vertinimus“. Panašų pranešimą išplatino ir neseniai valstybių reitingus karpiusi „Standard & Poor’s“. Ši agentūra patikino besikoncentruojanti į savo vaidmenį „teikti investuotojams nepriklausomą ir nuoseklią informaciją apie kreditingumą, remiantis paviešintais kriterijais“.
Kalbėdama apie Portugaliją, „Moody’s“ patikino kito pasirinkimo po to, kai ES lyderiai pradėjo kalbėti apie „naštos pasidalijimą“ su privačiu sektoriumi gelbėjant Graikiją ir taip prikėlė įsipareigojimų nevykdymo šmėklą. Agentūra pabrėžė esanti beveik tikra, kad Graikijos scenarijus pasikartos ir Portugalijoje.
Tokie agentūros teiginiai reiškia, kad dabar dauguma investuotojų šalį laikys didžiausiu euro zonos rizikos tašku po Graikijos. Iki šiol ši pozicija priklausė Airijai. Jeigu investuotojai patikės, kad ES gali Graikijos modelį pritaikyti Portugalijai, jie nebenorės skolinti Lisabonai ir taip sumažins jos šansus grįžti skolintis į finansų rinkas 2013 metais.
„Portugalija antro paramos paketo gali paprašyti maždaug 2012 metais, kai TVF paprašys imtis papildomų priemonių tam, kad būtų sumažintos finansavimo spragos ateinantiems 12 mėnesių – kaip buvo Graikijos atveju“, – panašios nuomonės, kaip reitingų agentūros, laikosi „Citibank“ analitikai.
Tiesa, Europos Centrinis Bankas (ECB) anksčiau įspėjo ES lyderius, kad privačių kreditorių įtraukimas į Graikijos gelbėjimą sumažins investuotojų pasitikėjimą, kuris yra reikalingas norint finansuoti Europos valstybių deficitus. Viso to pasekmės, anksčiau tvirtino ECB, bus pražūtingos. Būtent taip ir atsitiko.
Dar vienas taupymo planas
Reitingų agentūrų vertinimams mažinant investuotojų pasitikėjimą pietinėmis Europos valstybėmis ir komplikuojant ir taip sudėtingą jų finansinę padėtį, italai skelbia apie naują taupymo planą.
Italijos ekonomikos ministras Giulio Tremonti pranešė, kad šalies vyriausybė per ateinančius ketverius metus planuoja sutaupyti 40 mlrd. eurų ir taip stabilizuoti viešuosius finansus.
G. Tremonti teigimu, biudžeto deficitą šiemet tikimasi sumažinti iki 3,9 proc. BVP. Pernai jis siekė 4,6 proc.
Tarp vyriausybės planuojamų priemonių minimas viešojo sektoriaus tarnautojų atlygimų įšaldymas. Nauji tarnautojai į darbą nebus priimami. Taip pat bus mažinamos savivaldos, sveikatos apsaugos, administracinės sąnaudos, didės mokesčiai bankams ir draudimo kompanijoms.
Ministras vardijo iniciatyvas turėsiančias paskatinti ekonomikos augimą. Tarp jų – specialus 5 proc. mokesčio tarifas jauniems verslininkams. Mokestį teks mokėti per pirmus penkerius kompanijos egzistavimo metus. Be to, ketinama liberalizuoti prekybos centrų darbo valandas.
