Ilgalaikiai bedarbiai pamažu praranda kvalifikaciją, todėl jiems sunkiau įsilieti į darbo rinką.
Lietuvos darbo birža (LDB) paskelbė, kad darbo rinkos rodikliai šalyje gerėja jau pusmetį – registruotas nedarbas nuo metų pradžios sumažėjo nuo 14,4 iki 11,3 proc. Tačiau nedarbo lygiui kai kuriose savivaldybėse siekiant beveik 20 proc., o laisvų darbo vietų skaičiui neaugant, džiaugtis, ko gero, dar ankstoka.
LDB duomenimis, liepos pradžioje šalies teritorinėse darbo biržose buvo registruota 227,6 tūkst. bedarbių arba 15,7 tūkst. mažiau negu prieš mėnesį. Registruotų bedarbių skaičius sudaro 11,3 proc. visų šalies darbingo amžiaus gyventojų.
Noriai naudojosi subsidijomis
„Jau pusmetį darbo rinkos rodikliai šalyje gerėja – vis didesniam darbo ieškančių žmonių skaičiui padedama sugrįžti į darbo rinką pasiūlius tinkamą darbą ir remiant jų įdarbinimą. Nuo metų pradžios teritorinės darbo biržos padėjo įsidarbinti daugiau nei 120 tūkst. darbo ieškančių žmonių – tai 35 proc. daugiau nei 2010 m. tuo pačiu laikotarpiu“, – gerėjančia statistika gyrėsi LDB direktorius Mindaugas Petras Balašaitis.
Jis skaičiavo, kad daugiausia – 20,8 proc. – žmonių įdarbinta pramonėje: maisto produktų gamybos, medienos apdirbimo, baldų gamybos ir metalo gaminių gamybos įmonėse. Personalo ieško ir prekybos bei statybos bendrovės – jose darbą gavo atitinkamai 19,5 proc. ir 18,4 proc. visų įsidarbinusiųjų.
M. P. Balašaitis taip pat pastebėjo, kad išaugo darbo ieškančių žmonių įdarbinimas taikant remiamojo įdarbinimo priemones: „Nuo metų pradžios darbdaviai, gavę subsidijas darbo užmokesčiui, padėjo įdarbinti daugiau nei 23,5 tūkst. darbo ieškančių žmonių. Šie veiksmai lėmė, kad registruotas nedarbas šalyje šiemet nuo metų pradžios mažėjo nuo 14,4 iki 11,3 proc.“
Daugiausia bedarbių – Ignalinoje
LDB duomenys rodo, kad mažiausiai bedarbių liepos pradžioje buvo registruota Neringos, Palangos ir Elektrėnų savivaldybėse. Atitinkamai – 3,4, 6,4 ir 8 proc. Iš didžiųjų Lietuvos miestų mažiausiai bedarbių buvo registruota Šiauliuose – 8,7 proc.
Daugiausia bedarbių buvo Ignalinos, Zarasų ir Anykščių rajonų savivaldybėse. Atitinkamai – 19, 17,9 ir 17 proc.
Tačiau įsidarbinimo galimybės šiuose rajonuose – labai menkos. Kaip rodo LDB interneto svetainėje patalpinta informacija, Ignalinos darbo biržoje šiuo metu yra registruotos vos 6 laisvos darbo vietos. Anykščių darbo biržoje tėra 2, o Zarasų – vos 1 laisva darbo vieta.
Iš didžiųjų miestų daugiausia bedarbių buvo Panevėžyje – 12,5 proc. Čia registruota 120 laisvų darbo vietų.
Įsidarbinimo galimybės greičiausiai nedžiugina ir Biržų, Kupiškio, Akmenės gyventojų. Čia yra po 2 laisvas darbo vietas. Lazdijų darbo biržoje registruotos 3, Rokiškio darbo biržoje – 4 darbo vietos. O Molėtų, Skuodo ir Šakių darbo biržose laisvų darbo vietų nėra visai.
Problema – ilgalaikis nedarbas
SEB banko analitikė Vilija Tauraitė portalui IQ.lt anksčiau sakė, kad situacija darbo rinkoje po truputį taisosi, tačiau pažymėjo, kad itin džiaugtis dar nėra kuo. „Jeigu pažiūrėsime į nedarbo sudėtį, pamatysime, kad ilgalaikių bedarbių yra daugiau nei pusė ir šis skaičius vis didėja. Tai yra negeras signalas. Todėl kol kas tikrai neliaupsinčiau situacijos“, – sakė V.Tauraitė.
Analitikė priminė, kad nedarbo mažėjimas yra ganėtinai inertiškas procesas. „Darbdaviai, prieš sukurdami darbo vietą, visada stengiasi pasitikrinti, ar jos nereikės greitai panaikinti. Todėl nebūna taip, kad darbo lygis sumažėtų per mėnesį ar ketvirtį“, – dėstė ji.
Be to, mažėti nedarbo lygiui trukdo ir tai, kad ekonomikos atsigavimas kai kuriuose sektoriuose yra dar gana silpnas. Tam, kad darbo rinka grįžtų į patrauklią darbuotojams situaciją, reikėtų, kad Lietuvos ekonomika augtų 5-6 proc. bent dvejus metus.
