Naujasis prezidentas A. Berzinis – vienas turtingiausių Latvijos gyventojų.
Liepos 8-ąją prisiekė ir pareigas pradėjo eiti naujasis Latvijos prezidentas Andris Berzinis. Vos jį išrinkus, pasigirdo nuogąstavimų dėl galimos oligarchų įtakos būsimajam prezidentui, spaudoje narstomos aplinkybės, kaip jo vaikai sugebėjo pasinaudoti Europos Sąjungos parama. Tačiau ne ką lengvesnė buvo ir kadenciją baigiančio Latvijos prezidento Valdžio Zatlero karjeros pradžia.
A. Berzinis jau paskelbė, kad tarp jo darbo prioritetų bus objektyviais kriterijais pagrįsta šalies ekonomikos plėtra, Latvijos konkurencingumo pasaulyje stiprinimas ir besąlygiškas įstatymų vykdymas.
Taip pat jis sieksiąs mažinti emigraciją. Pasak jo, šalis, kurioje žmogui bloga gyventi, pasmerkta.
Naujasis prezidentas žada aktyviai dalyvauti visuose šalyje vykstančiuose procesuose, o didžiausiu jam teksiančiu išbandymu laiko kitų metų valstybės biudžeto formavimą ir priėmimą. A. Berzinis pripažįsta, kad tai bus itin sudėtingas procesas, nes rudeniop numatomi pirmalaikiai parlamento rinkimai.
Kaip jau skelbta, kadenciją baigiantis prezidentas V. Zatleras pirmą kartą Latvijos istorijoje inicijavo referendumą dėl parlamento paleidimo. Referendumas vyks liepos 23 d., o parlamento rinkimai, jei piliečiai tam pritars, vasaros pabaigoje.
Pasak analitikų, buvusio bankininko A. Berzinio ilgametė patirtis gali labai praversti sprendžiant su valstybės biudžetu susijusius klausimus, aišku, jei naujasis prezidentas nepasiduos populistinėms idėjoms.
Prezidentūros kancleris – savas žmogus
A. Berzinis laikomas didžiausių ir įtakingiausių oligarchų Andrio Škėlės (Liaudies partijos įkūrėjo bei laikomo Latvijos šešėlinės ekonomikos tėvu) ir Ventspilio miesto mero Aivaro Lembergo (tituluojamo naftos tranzito tėvu) aplinkos žmogumi.
Kai kurie A. Lembergui pavaldžios Valstiečių ir Žaliųjų sąjungos atstovai parlamente A. Berzinį ir pasiūlė į prezidento postą. Kyla nemažai abejonių ir dėl vadinamųjų oligarchų įtakos už jį balsuojant parlamente (Latvijoje prezidentą renka parlamentas).
Įtarimus dėl galimos įtakos A. Berziniui sustiprino ir jo sprendimas Prezidentūros kanclerio postą pasiūlyti A. Lembergo žmogumi laikomam, buvusiam parlamento pirmininkui, o dabar – jo deputatui, Gundarui Daudzei.
Tiesa, tapęs Prezidentūros kancleriu, G. Daudzė turės išstoti iš partijos „Latvijai ir Ventspiliui“. Ši partija taip pat kontroliuojama A. Lembergo.
Tuo metu A. Berzinis teigia G. Daudzę pasirinkęs dėl jo ilgametės politinės patirties ir organizacinių sugebėjimų.
Jau lydi skandalai
Be įtarimų dėl galimos oligarchų įtakos, A. Berzinio pusėn jau lekia kritikos strėlės ir dėl kai kurių jo paties bei jo artimųjų finansinių veiksmų.
Naujasis prezidentas – vienas turtingiausių žmonių šalyje. Kai kuriems analitikams įtarimų kelia jo staigus praturtėjimas 9-ajame dešimtmetyje, kai Latviją siaubė bankų bei ekonomikos krizė.
Pats A. Berzinis aiškina nieko nusikalstamo nepadaręs, tiesiog sugebėjęs vienų įmonių akcijas palankiu metu nupirkti, kitų – parduoti. Taip ir praturtėjęs. „Visada vadovavausi tik savo galva ir profesiniais sugebėjimais“, – nuolat pabrėžia naujasis prezidentas.
Tačiau bene daugiausia abejonių kyla dėl A. Berzinio vaikų gautos ES išmokos. Ji buvo skirta kaimo turizmo objektų statybai. Iškilę pastatai, pasak analitikų, visiškai neprimena kaimo turizmo objektų. Jie labiau panašūs į privačiam naudojimui skirtus namus.
Abejones tik sustiprina aplinkui gyvenančių kaimynų žodžiai, kad jiems nėra tekę matyti jokių turistų. A. Berzinis teisinasi, kad įstatymai nepažeisti, tačiau teisėsaugos pareigūnai jau aiškinasi, ar iš tiesų taip yra.
Kadenciją baigiantis prezidentas V. Zatleras politikoje parodė turįs gana tvirtą stuburą.
Zoologijos sodo prezidentas
A. Berzinis taps ketvirtuoju nepriklausomybę atkūrusios Latvijos vadovu (po Gunčio Ulmanio, Vairos Vykės-Freibergos ir kadenciją baigiančio V. Zatlero).
Nelengva buvo ir jo pirmtako politinės karjeros pradžia.
Prieš 4 metus nuskambėjęs pranešimas, kad tuometė valdančioji koalicija į prezidento postą siūlo chirurgo V. Zatlero kandidatūrą, daugeliui buvo lyg perkūnas iš giedro dangaus.
Dar likus porai savaičių iki rinkimų, valdantieji aptarinėjo visiškai kitas kandidatūras. Viešai jau įvardintieji kandidatai kalbėjo apie būsimus prioritetus, ruošė savo būsimos veiklos programas.
Pasak analitikų, netikėtas V. Zatlero iškėlimas kandidatu į prezidento postą akivaizdžiai parodė, kad latvių politikai mąsto viena, kalba kita, o daro trečia.
Tąkart alyvos į aistrų ugnį įpylė ir pasirodžiusi informacija, kad derybos su V. Zatleru dėl jo galimo kandidatavimo į prezidento postą vyko Rygos zoologijos sode. Plepesnių valdančiųjų atstovų teigimu, ši vieta pasirinkta slaptumo sumetimais – visi buvo tikri, kad Zoologijos sode vykstančių pokalbių niekas slapta neįrašys.
Paaiškėjus šiems faktams, V. Zatleras dar ilgai buvo vadinamas „Zoologijos sodo prezidentu“.
Prezidentu tapusiam V. Zatlerui teko atremti politinių oponentų ir žiniasklaidos puolimą dėl jo atviro prisipažinimo apie iš buvusių pacientų imtus vokelius su pinigais. Pasak V. Zatlero, tų pinigų jis nereikalaudavęs – pacientai patys norėdavę atsidėkoti.
Kilus visuomenės nepasitenkinimui, teisėsaugininkai atliko tyrimą. V. Zatlerui skirta 1250 litų bauda.
Marionete netapo
Be jau paminėtų priekaištų, nuogąstauta, kad V. Zatleras gali tapti tikra marionete į prezidento postą jį pasiūliusių politinių jėgų rankose. Tačiau labai greit jis parodė turįs gana tvirtą stuburą.
Prezidentas nevengė konfrontuoti su politinėmis partijomis, jei turėdavo kitą nuomonę. V. Zatleras yra atmetęs ne vieną parlamento priimtą įstatymą, keliolika jų grąžinęs svarstyti pakartotinai, pats keletą kartų kreipėsi į Konstitucinį teismą ir inicijavo nemažai įstatymų.
2007-ųjų rudenį V. Zatleras parėmė Rygos Duomo aikštėje susirinkusią daugiatūkstantinę minią, reikalaujančią tuomečio premjero Aigaro Kalvyčio vyriausybės atsistatydinimo.
Tiesa, šalies vadovas turėjo atsisakyti skelbtų svarbiausių darbo krypčių – daugiausia dėmesio skirti sveikatos apsaugai bei švietimui. Šiuos prioritetus užgožė prasidėjusi ekonomikos krizė.
Užsienio politika – pagal susiklosčiusias aplinkybes
V. Zatlero pirmtakei Vairai Vykei-Freibergai daug priekaištauta už jos, kaip teigta, pernelyg mažą dėmesį vidaus problemoms. Ji iš tiesų labiausiai orientavosi į užsienio politiką, kartais praleisdama pro akis šalies aktualijas.
Tuo metu V. Zatleras nuo pat pirmųjų darbo dienų aktyviai važinėjo po šalį, neaplenkdamas net atokiausių kampelių. Tačiau su užsienio politika V. Zatlerui sekėsi gerokai sunkiau. Daugelio nuomone, čia padėtį gelbėjo gana stipri prezidento patarėjų komanda.
Tiesa, kai kurie analitikai giria V. Zatlerą už Gruzijai ir Ukrainai išsakytą parama NATO viršūnių susitikime Bukarešte. Latvijos prezidento žodžiai tada labai supykdė tuometį Rusijos vadovą Vladimirą Putiną.
O pernai įvykusį V. Zatlero vizitą Rusijoje (po 16 metų pertraukos) nemažai analitikų linkę laikyti ne paties prezidento, bet vizitui palankiai susiklosčiusių aplinkybių rezultatu.
Rusija tuo metu pati rodė iniciatyvą pradėti dialogą su Latvija, nes sieke didesnio suartėjimo su NATO bei ES. Siekiant šių tikslų, V. Zatlero vizitas Maskvoje labai tiko.
Naujovių pradininkas Latvijos politikoje
Pasak analitikų, V. Zatleras į šalies politikos istoriją pirmiausia įeis dėl dviejų dalykų. Jis – pirmasis nepriklausomybę atkūrusios Latvijos prezidentas, neperrinktas antrai kadencijai. Be to, pirmą kartą šalies istorijoje inicijavo parlamento paleidimą.
Būtent dėl pastarosios aplinkybės daugiausia ir diskutuojama.
Niekas neabejoja, kad liepos 23 d. vyksiančiame referendume tauta pritars parlamento paleidimui. Tokiu atveju rudeniop turėtų vykti pirmalaikiai parlamento rinkimai.
Daugelis analitikų svarsto, kokios įtakos tai turės Latvijos ateičiai? Ar teisus buvo V. Zatleras, inicijuodamas parlamento paleidimą? Kodėl jis to nepadarė anksčiau?
Atsakydamas į pastarąjį klausimą, V. Zatleras pabrėžia, kad iš tiesų būta nemažai situacijų, kai logiškiausias sprendimas atrodė paleisti parlamentą. Tačiau prezidentas teigia, kad šalį kamuojant ekonomikos krizei, nedrįsęs kelti dar ir politinės krizės. Tuo metu vos septynis mėnesius išdirbęs dabartinis parlamentas aiškiai parodė savo nesugebėjimą toliau tęsti darbą.
Kitiems lyderiams – ne konkurentas?
Parlamento paleidimas – lyg gelbėjimosi šiaudas didžiojoje politikoje likti siekiančiam V. Zatlerui.
Vis dėlto, nemažos dalies politikų nuomone, parlamento paleidimas V. Zatlerui tapo praktiškai vienintele galimybe padidinti savo populiarumą ir pabandyti likti didžiojoje politikoje.
Neabejojama, jog, turėdamas itin aukštus reitingus, eksprezidentas kurs savo politinę partiją, su kuria dalyvaus pirmalaikiuose parlamento rinkimuose.
Į viešumą patenka informacijos apie šiuo metu jau vykstančias slaptas derybas su visuomenėje populiariais žmonėmis. Pereiti į būsimą partiją viliojami ir daugelis populiaresnių politikų. Dėl to jau susilaukta nemažai kai kurių politinių jėgų priekaištų.
Analitikai neabejoja, kad V. Zatlero partija taps rimta konkurente dabartinėms politinėms jėgoms. Tačiau neilgam.
Svarstoma, ar per tokį trumpą laiką kadenciją baigusiam prezidentui pavyks suburti darnią komandą, sugebančią suvienyti visuomenę bei kitas politines jėgas.
O ir pats V. Zatleras nelaikomas rimtu politiniu lyderiu. Pasak politologo Aigaro Freimanio, V. Zatlero politinis kapitalas – trumpalaikis. Jis nesugebės konkuruoti su kitais politiniais lyderiais. Jam oponuos beveik visi politikai: vieni – dėl objektyvių trūkumų, kiti – keršydami už parlamento paleidimą.
„Po pareiškimo apie parlamento paleidimą netikėtai sužibusi Valdžio Zatlero – kaip tautos didvyrio – žvaigždė netrukus ims blėsti. Į Rygos pilį jis niekada nebegrįš“, – pabrėžia dienraštis “Neatkariga rita avize”.
