Grožis – labai nevienareikšmė sąvoka. Vieniems tai kasdienė higiena, tvarkingi plaukai ir laikysena, kitiems – profesionalų rankoms patikėtos procedūros ar subtilūs stiliaus akcentai.
Šį kartą panevėžiečiai atvirai pasakoja, kiek laiko skiria savo išvaizdai, kur brėžia ribą tarp tvarkingo įvaizdžio ir pertekliaus ir kodėl kartais pats didžiausias grožio akcentas vis dėlto yra ne brangios procedūros.
Dalija LATVĖNIENĖ
Estetikos ir žinių mokyklėlės „Strazdanėlės“ įkūrėja ir vadovė
Neslėpsiu, anksčiau nustebdavau, kai sutikti žmonės pasakydavo, kad nuo tolo šviečiu, gerai atrodau, spinduliuoju energija.
Tačiau ilgainiui supratau, jog taip yra todėl, kad gimusi, augusi, jau nemažai nugyvenusi Panevėžyje, šiame mieste turiu daug pažįstamų.
Man džiugu juos sutikti, kai pamatau, gal net nejučia imu šypsotis, turbūt todėl ir sako, kad šviečiu.
Kad gražiai atrodyčiau, sakyčiau, skiriu pernelyg mažai dėmesio.
Didžiausias kasdienis „darbas“ – kasdien išsiplaunu galvą, papurenu plaukus. Į kirpyklą einu maždaug kas du mėnesius. Turiu puikią kirpėją, man malonu su ja pasišnekučiuoti.
Nusikirpti Panevėžyje nėra pigu, bet tikrai įkandama. Pasakykite, kas pas mus apskritai pigu?
Mano specialybė – muzikė. Kadangi nuo mažens groju muzikos instrumentais, niekada negalėjau turėti ilgų gražių nagų, jie būtų trukdę groti. Tad pas manikiūro specialistus vaikščioti taip ir neįpratau, pinigų nagų priežiūrai neskiriu. Tik kartais juos perbraukiu bespalviu laku. Taip pat tik kartais „paspalvinu“ plaukus, dažais brūkšteliu per lūpas.
Šiaip jau man nėra svarbu išvaizda, tačiau matyti tvarkingą, švarų, o jei dar ir pasitempusį žmogų – ir džiugu, ir malonu.
Kad lietuviai, ypač jauni, skiria dėmesio savo išvaizdai, galiu patvirtinti regėdama tėčius ir mamas, savo mažylius atvedančius į mūsų estetikos ir žinių mokyklėlę. Esu atkreipusi dėmesį, kokie stilingi būtent jauni tėčiai.
Valdemaras LIUDVINAVIČIUS
Renginių organizatorius, Ėriškių kultūros centro kultūrinių veiklų koordinatorius
Kas mėnesį apsilankau kirpykloje. Turiu tokį džiaugsmą – labai greitai augančius plaukus. Artėjant renginiui visada ne prieš dieną, bet prieš savaitę ar dar anksčiau pasižiūriu, kaip susišukuoja reikalai (juokiasi).
Kadangi pro kirpyklą tenka prasukti gana dažnai, jei dar kiltų tokios paslaugos kaina, o tai tikėtina, turbūt reikėtų susidaryti ir kokį grafiką.
Su žmona auginame dvi dukras. Nėra labai pigu visiems vienu ypu pasidaryti įvairias procedūras ir apsikirpti. Galvoju, artėja riba, kai tokios paslaugos tampa nebe kasdienis dalykas.
Pigiau būtų, jei išmokčiau pats susišukuoti, panaudoti plaukų priežiūros priemones. Reikėtų pasipraktikuoti.
Ar atkreipiu dėmesį į kitų išvaizdą? Ir taip, ir ne. Priklauso nuo situacijos ir vietos. Man labai patinka unikalumas ir toks lengvas tikrumas. Norisi vaizdo, nepaslėpto po dažais, po perdėtu sutvarkymu.
Gražu, kai yra kokia ryškesnė strazdana ar matyti vieni į šiaurę, kiti į pietus žiūrintys plaukai. Tokie dalykai prideda žavesio, unikalumo.
Kartais versdamas kokį madų žurnalą matau, kad kažkas gamykliškai atsikartoja – ta pati šukuosena, tas pats makiažas, ta pati forma. Jei žmogus tokį įvaizdį kuria, nes jam išties patinka, o ne dėl to, kad nori būti kopija – puiku!
Anksčiau esu eksperimentavęs su išvaizda. Turėjau šviesius, blondiniškus plaukus.
Buvo ir vienas eksperimentas, kurį galima smagiai prisiminti. Kirpėjos paprašiau pakaušyje išskusti didelę raidę – ne išskutinėjus plikai galvą, bet ją padaryti tarp plaukų. Įsivaizdavau, kad ten raidė, bet tikriausiai taip neatrodė, nes gavau laikiną pravardę – krūmas.
Živilė UŽTUPAITĖ
Panevėžio miesto savivaldybės Sporto skyriaus vedėja
Grožio salonuose esu tikrai retas svečias.
Turiu nuostabią gydytoją dermatologę ir laikausi jos rekomendacijos, kad mažiau yra daugiau. Namuose tikrai nedarau 99 žingsnių procedūrų, nes esu įsitikinusi, kad svarbiausia – kokybiškas ir sveikas maistas bei fizinis ir emocinis poilsis. Gyvenime pagrindinė mano taisyklė – išlaikyti pusiausvyrą. Jeigu jaučiu, kad jau perdegu – leidžiu sau atsitraukti ir susigrąžinti ramybę.
Esu choreografė, įprotis neleidžia pamiršti laikysenos, o manikiūras, minimalus makiažas ir tvarkingi plaukai yra tiesiog kasdieninės švaros ir estetikos dalykas.
Daugiausia dėmesio skiriu plaukams – juos patikiu profesionalų rankoms.
Kadangi mano visas gyvenimas susijęs su sportu, mane tikrai galima pamatyti mieste su treningais ir surištu kuoduku.
Nemanau, kad brangūs prekės ženklai moterį papuoš labiau nei laimingos ir savimi pasitikinčios moters spindinčios akys.
Dažniausiai mano aprangos stilius – visiška klasika.
Retai pasiduodu greitosios mados sprendimams, o sutikusi stilingai apsirengusią moterį mielai pasakau komplimentą.
Danutė KRIŠČIŪNIENĖ
Visuomenininkė, Lietuvai pagražinti draugijos Panevėžio miesto skyriaus pirmininkė
Paprastai kirpykloje lankausi kas mėnesį, bet jei atsiranda proga, tenka ir dažniau. Nors nuo rugsėjo nebedirbu, bet tų progų daug. Pas manikiūrininkę užsuku irgi kas mėnesį. Reguliariai lankausi ir masažo kabinete. Veido masažų nedarau, bet kūno patinka.
Grožio paslaugų kainos tikrai pakilusios, bet žmogui, norinčiam tvarkingai atrodyti, jos įkandamos.
Pati darausi veido kaukes. Kadaise esu tą bandžiusi ir grožio salone, bet nepatiko. Namuose naudoju vienos kompanijos veido kaukes, o jau vasarą man tinka ir agurkų, ir pomidorų, ir uogų kaukės.
Pas makiažo specialistus retai lankausi – pati pasidažau.
Visada atkreipiu dėmesį į kitų išvaizdą. Gerbiu kiekvieno pasirinkimą – kas yra gražu, visi savaip suprantame. Bet dirbtiniams dalykams, kaip lūpų padidinimui ir panašiems, nepritariu. Man gražiausia, kas natūralu.
Patinka ryškūs apdarai, bet sau neleisčiau akį rėžiančių akcentų – smarkiai suplėšytų džinsų ar atviros dekoltė.
Nuo mados nesinori nutolti. Dėl įvaizdžio pasikonsultuoju su dirbtiniu intelektu – klausiu apie spalvų derinius, naujausias tendencijas.
Kaip tik dabar klausiu, kaip paruošti naujai skanią virtinukų tešlą (juokiasi).
